ANTIVIRUSINIS GĖRIMAS

Virusai bijo KARŠTO VANDENS + DRUSKOS + ŠARMO

Geriame kasdieną bent 3 kartus dienoje:
Karštas vanduo
Žiupsnelis druskos
Žiupsnelis kajeno pipiru (jeigu neturite keičiate juodaisiais pipirais).
Citrinos sultys

KŪNO LAIKRODIS PAGAL TRADICINE KINU MEDICINA

Prabundate kasnakt tuo pačiu metu ir jau pavargote spėlioti ir aiškintis, kas su jumis vyksta? Kinų medicinoje egzistuoja mūsų organizmo biologinio laikrodžio sąvoka – ji paaiškina, kokios emocijos žadina jus naktimis ir kokiame organe atsiradusios problemos trukdo miegoti.

1 valandą nakties skausmui jautri tulžies pūslė.

2 valandą nakties valosi kepenys, šalina toksines medžiagas.

3 valandą nakties žmogaus organizmas yra fiziškai išsekęs, apmiręs, impulsai silpni, aktyviau dirba plaučiai, šiuo metu žalinga žadinti žmogų iš miego.

4 valandą nakties žmogaus organizmas balansuoja tarp miego pabaigos ir prabudimo pradžios. Tuo metu paaštrėja klausa.

5 valandą nakties reikia prabusti ir keltis iš lovos. Miego fazės jau pasibaigusios, bet inkstai dar miega, pradeda dirbti storoji žarna.

6 valandą nakties kūnas prabunda ir atsikelti lengva.

7 valandą ryto pradeda darbą skrandis. Jis valosi, bet virškinti maisto dar nepasiruošęs. Galima gerti vaistinių augalų antpilų ir nuovirų, sulčių.

8 valandą ryto kepenys baigia išsivalyti, pradeda darbą skrandis. Tokiu paros metu negalima gerti vaistų.

9 valandą ryto jautrumas skausmui būna sumažėjęs, o širdis dirba pilnu pajėgumu. Tuo metu patariama atlikti ne ypač malonias gydymo procedūras.

10 valandą ryto mūsų organizmas yra darbingas, ypač – galvos smegenys.

11 valandą ypač aktyviai dirba blužnis.

12 valandą visos žmogaus organizmo jėgos yra maksimaliai sutelktos, kaip suderintas smuikas dirba širdis. Šią valandą ypač svarbu lengvas maistas.

13 valanda – poilsio metas. Tuo laiku miega kepenys, jų negalima valyti. Šią valandą dirba plonasis žarnynas.

14 valandą mažėja visos organizmo reakcijos, jam reikia poilsio.

15 valandą paaštrėja visi jausmai, organizmas tampa imlesnis. Prieš 16 valandą organizmo veikla normalizuojasi. Plonasis žarnynas sustiprina šlapimo pūslės veiklą.

16 valandą kraujyje pakyla cukraus lygis, maksimaliai dirba šlapimo pūslė. Tokiu metu reikia vengti stresų.

17 valandą prasideda naujas inkstų veiklos ciklas. Tuo metu suaktyvėja ir viso organizmo darbas.

18 valandą vakaro sumažėja kūno jautrumas skausmui, centrinei nervų sistemai reikalinga ramybė. Tuo metu puikiai dirba inkstai.

19 valandą vakaro psichika tampa nestabili, inkstai ruošiasi poilsiui.

20 valandą vakaro mūsų organizmas yra maksimaliai darbingas. Tą valandą dirglūs žmonės privalo nuraminti savo centrinę nervų sistemą.

21 valandą vakaro pagerėja atmintis ir intelektualiniai gabumai, žvalios lieka galvos smegenys.

22 valandą vakaro organizmas naikina nuodingąsias medžiagas, mikrobus, virusus. Sumažėja ir kūno temperatūra.

23 valandą vakaro mūsų organizmo reakcija yra nusilpusi, pradeda poilsio laikotarpį, bet aktyvios veiklos būsenoje yra tulžies pūslė.

24 valandą nakties suaktyvėja, o vėliau pradeda rimti tulžies pūslė. Organizmas pradeda atgauti per dieną prarastas jėgas ir ramiai miega.

Jeigu jums sunku užmigti nuo 21 iki 23 val. Šiuo laikotarpiu padidėja kraujagyslių aktyvumas. Jeigu jums sunku užmigti šiuo periodu, gali būti, kad yra problemų su imunitetu, antinksčiais ar skydliauke. Miegą šiuo laikotarpiu gali apsunkinti tokie psichologiniai veiksniai kaip stresas, vidiniai konfliktai.

Jeigu prabundate nuo 23 val. iki 1 val. Šiuo periodu aktyvi tulžies pūslė. Šis organas atsakingas už riebalų, kuriuos jūs suvartojote dieną, skaidymą ir perdirbimą. Jei prabundate šiuo laiku, į savo kasdienį racioną įtraukite daugiau naudingųjų riebalų, pavyzdžiui, polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3 (jūros žuvis).

Jeigu prabundate nuo 1 val. iki 3 val. Tai kepenų aktyvumo laikas. Jeigu miegas trinka šiuo laikotarpiu, vadinasi, pernelyg apkraunate šį organą. Laikas mažinti vartojamo alkoholio kiekį ir peržiūrėti savo mitybą, kad būtų išvengta didesnių bėdų.

Jeigu prabundante nuo 3 val. iki 5 val. Šiuo laikotarpiu plaučiai kaupia deguonį, kad jį perduotų visam organizmui. Šiomis valandomis žmonės dažniau jaučia liūdesį, nusivylimą, vidinį skausmą. Jeigu prabundate trečią valandą nakties, tai byloja apie ryškų depresijos požymį. Situaciją galėtų pagerinti sveikesnė mityba ir buvimas gryname ore.

Jeigu prabundate nuo 5 val. iki 7 val. Tampa aktyvi storoji žarna, todėl visai nenuostabu, kad jūs prabundate. Tiesiog galite jausti „kvietimą“ nueiti į tualetą. Dieną gerkite daugiau vandens.

Virškinimo sistema

VIRŠKINIMO SISTEMA - kaip derėtų sveikatinti žarnyną? Norint išvengti galimu sutrikimu.

KĄ MES ŽINOME APIE VIRŠKINIMĄ.

Virškinimo pradžia – DVYLIKAPIRŠTĖ.
Maistas patenka į maišą pilną rūgšties (skrandį); rūgštis apdoroja ir paruošia baltymus tolimesniam virškinimui; ji nužudo visas bacilas; atveria reikalingus vartelius maisto judėjimui virškinimo traktu; įjungia tulžies pūslės ir kasos latakus fermentacijai.
Paruošta beveik sterili maisto košelė įkrenta į dvylikapirštę žarną. Joje prasideda virškinimas – maistas apdorojamas tulžimi ir kasos fermentais. Vyksta angliavandenių, baltymų, riebalų skaidymas, jų įsiurbimas į kraują ir limfą.

PLONOJO ŽARNYNO darbas – viso organizmo gerovė. Plonasis žarnynas – vieta, kurioje įvyksta stebuklingas virsmas: įdėtas į burną saldainis, salotos lapas ar mėsos gabaliukas, pavirsta mikroelementais, mineralais, gliukoze, polisočiosiomis rūgštimis, baltymais, riebalais, vitaminais.
Iš jų ląstelė vėliau pagamina reikalingas jos gyvybei medžiagas ir išgauna energiją judėti, kvėpuoti, daugintis, regeneruotis. Šiam stebuklui atsitikti prireikia 5 valandų.
Išorinis plonojo žarnyno ilgis yra 5-6 m. Vidaus gleivinės paviršius yra didesnis kelis dešimtis kartų klosčių ir gaurelių dėka. PLONOJO ŽARNYNO darbas – viso organizmo gerovė. Plonoji žarna yra atsakinga už MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ PASISAVINIMĄ iš maisto.

Iš plonosios žarnos tyrė su nesuvirškintų medžiagų likučiais, bakterijomis ir kt. Nedidelėmis proporcijomis patenka į STORĄJĄ ŽARNĄ. Veikiama persitaltinių judesių, tyrė slenka tolimesne kryptimi. Storosios žarnos Ilgis yra apie 1,5 m.
Skirstoma į tris dalis: akląją (10 cm), gaubtinę(120 cm) ir tiesiąją žarną (20 cm).
Čia turinys juda lėčiau negu plonojoje: nuo aklosios žarnos iki riestinės – 12 valandų.
Dar 6-8 valandų, kol turinys pasišalina iš organizmo išmatų pavidalu. Rūgimo ir puvimo bakterijos palankiausias egzistavimo sąlygas randa storojoje, ypač aklojoje žarnoje.
Turinys žarnoje išbūna 12-15 valandų. Per tą laiką tyrė sutirštėja ir virsta išmatomis.

Iš pateiktos apžvalgos galima apibrėžti kai kurias VIRŠKINIMO SUTRIKIMO SĄVOKAS:

Celiakija – Tai yra žarnyno veiklos ir absorbcijos sutrikimas, sukeliantis išsekimą, kai maistui vartojamos grūdinės kultūros ir iš jų pagaminti produktai (kviečiai, rugiai, avižos ir kt.) Pradžioje buvo galvojama, kad žarnyno gleivinės atrofiją sukelia javuose esantis baltymas gliadinas, kuris toksiškai veikia gleivinę. Vėliau – kad tai yra fermentopatija, lydimas ląstelių fermentų – specifinių aminopeptidazių – nepakankamumas. Dabartiniu metu laikoma imunologine liga. Ligonių kraujo serume ir plonosios žarnos sekrete randami antikūnai prieš kviečių gliadiną ir kitus baltymus. Plonosios žarnos gleivinėse randamos B ir T limfocitų sankaupos.

Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinys patenka į stemplę patologiškai atidarant angą. Atsiradimo priežastys: žarnyno pasaito anatominių savybės; įgimtos ir įgytos stemplės destruktyvios patologijos; plonosios žarnos ligos; diafragmos išvarža; apatinio stemplės sfinkterio raumenų tonuso pažeidimo; jungiamojo audinio nepakankamumas.

Hemorojus (iš sen. graikų. Αἷμα – „kraujas“ ir ῥοῦς (<ῥόος) – „srautas“) – liga, susijusi su tromboze, uždegimu, patologiniu išsiplėtimu ir hemoroidinių venų, formuojančių mazgus aplink tiesiąją žarną.

Krono liga ir opinis kolitas – viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas.

Vidurių užkietėjimas – motorikos sutrikimas, kai žarnyno turinys užsilaiko storosiose žarnose, dėl to iš formuojamų išmatų įsiurbiama pernelyg daug vandens. Masės konsistencija sutirštėja, dėl ko tuštinimasis labai pasunkėja

🆘SOS TAŠKAS🆘

APALPIMAS, SĄMONĖS NETEKIMAS. Ką daryti kritinėse situacijosė?

GV26 - Žmogaus centras“ – svarbiausias taškas sugrąžinti sąmonę apalpimo, sąmonės netekimo atveju. Tais atvejais reikia spausti labai stipriai-su jėga, nykščiu ar rodomuoju pirštu, pulsuojančiais paspaudimais.

Taškas tinka ir šiais atvejais:
psichikos sutrikimai ( nuramina), epilepsijos priepuolis, ūmus juosmens skausmas.
Tada masažuokite sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę vidutiniu spaudimu 27 kartus.

Vieta: tarp nosies ir viršutinės lūpos, vidurio linijoje

KOKIĄ NAUDĄ TEIKIA LIEŽUVIO VALYMAS?

• 

Liežuvio valymas turėtu būti kaip kasdienio higienos režimo dalis, kad pašalintume toksiškas sankaupas. Švarus liežuvis – tai raktas į burnos ertmės ir viso kūno sveikatą.

Liežuvio valymas ne tik palaiko higieną, bet taip pat leidžia išsaugoti ryškius skonių pojūčius. Juk liežuvis atsakingas už skonio pojūtį ir suvokimą. Švarus liežuvis kur kas aiškiau tai jaučia. Jums atsiveria nauji skonio niuansai ir, kaip bebūtų keista, Jūs net galite pradėti mažiau valgyti.

Bakterijos ir grybeliai, augantys ant liežuvio, tampa daugelio burnos ertmės problemų ir įvairių bendrų sveikatos problemų priežastimi. Tai palanki terpė mikroorganizmams, kurie iššaukia uždegiminius procesus ir nuodija kūną. Be to, bakterijos, irdamos, išskiria skraidančius sieros junginius galinėje liežuvio dalyje. Šios molekulės sukelia 80-90 % visų nemalonaus burnos kvapo atvejų.

Reguliarus liežuvio valymas padeda:
atsikratyti didelio kiekio ligas sukeliančių mikrobų, iššaukiančių įvairias burnos ertmės ligas;
atsikratyti nemalonaus burnos kvapo;
praturtinti skonio pojūčius, kurie atbunka dėl liežuvio apnašų;
per liežuvio receptorių masažo dėka aktyvuojamas ir stimuliuojamas vidaus organų darbas.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KŪNO MERIDIANUS

Meridianai arba kanalai yra keliai, kuriais Chi energija cirkuliuoja žmogaus kūne. Šie maršrutai nesikeičia ir visada yra vienodi bet kurios Žemės rasės atstovams.

Žmogaus kūne yra 12 meridianu, kurių kiekvienas yra susijęs su atitinkamu vidiniu organu.

Kanalų vieta yra vienoda embrione, vaikui ir suaugusiam. Tai reiškia, kad kinų medicinos gydymo metodai tinka visiems.

Meridianas, atsakingas už bet kurį organą, ir toliau veikia, net jei šis organas pašalinamas (pavyzdžiui, blužnis, vienas iš inkstų, tulžies pūslė). Todėl darbas su dienovidiniais ir akupunktūros taškais gali iš dalies kompensuoti prarasto organo darbą.

Chi energija per 24 valandas sukuria visą ratą per kanalus. Kiekvienas meridianas (taip pat ir jo organas) yra aktyviausias tam tikras 2 valandas per dieną. Po dviejų valandų gyvybinė energija teka iš vieno kanalo į kitą. Kiekvienam laiko tarpui pateikiamos rekomendacijos, kada eiti miegoti, kada valgyti.

Energetinis mūsų organizmo laikrodis atrodo taip:
- 23 val. iki 1 val.: tulžies pūslės laikas, regeneracija;
- 1 val. iki 3 val.: kepenų laikas, apsivalymas ir miegas;
- 3 val. iki 5 val.: plaučių laikas, gilus miegas;
- 5 val. iki 7 val.: storosios žarnos laikas, metas keltis ir atsigerti vandens;
- 7 val. iki 9 val.: skrandžio laikas, pusryčių metas;
- 9 val. iki 11 val.: blužnies laikas, darbas ir aktyvumas;
- 11 iki 13 val.: širdies laikas, metas pietauti, bendrauti, bendradarbiauti;
- 13 val. iki 15 val.: plonosios žarnos laikas, spręskite įvairius klausimus, tvarkykite reikalus;
- 15 val. iki 17 val.: šlapimo pūslės laikas, dirbkite, mokykitės ir gerkite arbatą;
- 17 val. iki 19 val.: inkstų laikas, vakarieniaukite, semkitės jėgų;
- 19 val. iki 21 val.: perikardo (širdies raumens) laikas, metas atsipalaidavimui, artumui;
- 21 iki 23 val.: trijų šildančių sistemų meridianas, laikas poilsiui.

AUTOFAGIJA IR PROTARPINIS BADAVIMAS

Perkūno šventė.

Visoje Lietuvoje liepos 20 dieną buvo švenčiama Perkūno šventė.
Perkūnas – atmosferos ir gamtos valdytojas. Jam priskiriama žemės augalijos priežiūra ir globa, rūpinimasis vaisingumu, jo žinioje yra vandens atsargos, kurios sukauptos virš „ akmeninio dangaus skliauto “. Perkūnas latviškai vadinamas Perkons, prūsiškai – Percunis.
Perkūnas dažnai nužengdavo į žemę, kad sužinotų, kaip gyvena žmonės. Šiam dievaičiui trūksta kantrybės, tačiau jis yra teisingas. Tikėta, kad žmogų,kuris yra apgavikas - nutrenkia žaibas.
Perkūnas galėjo užmušti gyvulius, sudeginti trobas, suskaldyti akmenis, šventyklas, medžius, galėjo pakeisti žemės reljefą, išrausti duobes, pripildyti jas vandens ir paversti kūdromis, pelkėmis...tikriausiai ir dabar žaibas daug ką gali.
Perkūnui skirta diena buvo ketvirtadienis. Vilniuje, Petro ir Povilo bažnyčios vietoje, kadaise buvo pastatas, kuriame pagoniški žyniai ketvirtadieniais degindavo žvakes Perkūno ir kitų dievų garbei. Griaustinis laikytas dievo Perkūno kalba, kuria jis pranešdavęs vaidiloms savo valią. Paprastai vaidilos maldaudavo Perkūną, kad būtų geras oras į karą jojant, pievas šienaujant, rugius pjaunant ar dirbant kitus darbus.
Perkūno oželis ( toks paukštelis ) praneša žmonėms apie besiartinančią perkūniją ir audras - prieš audrą šis paukštis tyliai kyla aukštyn ir staiga leidžiasi žemyn, bliaudamas lyg ožio balsu.
Buvo manoma, kad Perkūno kvėpavimas sukelia vėją ir vėtrą.
Lietuvių Perkūnas, kaip ir graikų Olimpo dievai, gyveno panašiai kaip žmonės - valgė, gėrė, miegojo, kariavo, turėjo priešų, draugų, žmoną, vaikų, turėjo meilės nuotykių tiek su deivėmis, tiek su žemės merginomis.
Mūsų pagoniški dievai vaizduojami kaip žmonės, tik turintys galių - kiekvienas dievas savų...
Kol mes prisimename savo protėvių tikėjimą - tol gyvena mūsų tauta.
Būkime sveiki ir laimingi.

Žmogų sudaro keletas kūnų

Žmogų sudaro keletas kūnų - tai fizinis ( matomas, apčiuopiamas ) kūnas bei keletas subtiliųjų kūnų, sunkiai protu suvokiamų, tačiau fiksuojamų itin jautria aparatūra bei žmonių, kurie mato subtiliuosius kūnus. Visi subtilieji žmogaus kūnai sudaro aurą. Kiekvienas subtilusis kūnas turi savo pavadinimą ir atlieka tam tikrą funkciją - kaip ir fizinis kūnas -, tad ir pakalbėkime apie mūsų sandarą.
Fizinis kūnas - matomas žmogaus kūnas, jaučiamas jutimo organais - tik jo dėka gali egzistuoti gyvybė ir kiti subtilieji kūnai, tačiau fizinis kūnas yra laikinas ir gyvena tik tol, kol gali dirbti jo organai bei sistemos. Kol mes puoselėjame fizinio kūno grožį - gali sutrikti kažkuris mūsų subtilusis kūnas ir tada fizinis kūnas tuoj pat sudarkomas ligų.
Pirmasis subtilusis kūnas yra vadinamas energetiniu arba eteriniu žmogaus kūnu - tai tiksli fizinio kūno kopija, nes jis atkartoja žmogaus siluetą už fizinio kūno ribų maždaug iki 3 -5 cm. Šis kūnas yra tos pačios struktūros, kaip ir fizinis kūnas, nes apima fizinio kūno organus bei sistemas. Energetinis kūnas susideda iš ypatingos rūšies materijos, vadinamos eteriu ir užima tarpinę padėtį tarp kūniškos materijos, iš kurios susideda mūsų pasaulis bei iš dar subtilesnių ( nei eterinė ) materijos rūšių. Rytietiškoje tradicijoje eterinis kūnas laikomas mūsų fizinio kūno atmaina. Eterinis kūnas traukia gyvybinę energiją per saulės rezginio čakrą ir siunčia į fizinį kūną. Šį kūną sudaro šviesos spinduliai, sklindantys iš fizinio kūno ir jei žmogus sveikas - spinduliai atrodo tiesūs, na, o jei yra fizinio kūno sutrikimų -spinduliai susiraizgo, išlinksta. Medžiai, gėlės bei augalai, kurie turi panašius eterinius kūnus, gali papildyti mūsų energijos atsargas - tereikia mėgautis jų skleidžiamais kvapais, glostyti medžius...
Eterinio kūno spalva yra nuo šviesiai žydros iki pilkos. Jautraus žmogaus eterinis kūnas yra žydro atspalvio, fiziškai stipraus - pilko atspalvio.Žmogui mirus visi kūnai palieka fizinį kūną, tačiau svorį turi tik eterinis kūnas - kiti kūnai yra besvoriai. Eterinis kūnas taip pat miršta, tačiau kiek vėliau nei fizinis - maždaug devintą dieną po fizinio kūno mirties. Mirus fiziniam kūnui, eterinis kūnas atsiskiria, bet lieka šalia fizinio kūno tas kelias dienas...o gal fizinis kūnas ir miršta dėl to, kad eterinis kūnas atsiskiria..?Atsakymų - deja - į šį klausimą dar nėra.
Panašu, kad be eterinio kūno visa mūsų receptorių, nervų ir kitos sistemos bei kiti fizinio kūno elementai praranda gyvybę.
Antrasis subtilusis kūnas yra vadinamas emociniu arba astraliniu kūnu ir susideda iš dar subtilesnės materijos nei eterinis - tai pergyvenimų, norų, nuotaikų ir baimių talpykla. Norai ir baimės taip stipriai įtakoja mūsų gyvenimą, kad tiesiog apsprendžia asmenybės gyvavimo fizinį planą. Šis kūnas yra už fizinio kūno ribų maždaug 5 - 10 cm . Emocinio kūno forma yra labiau išskydusi - praktiškai beformis - ir atspindi nuolat pereinančius spalvotus energijos koncentratus. Šis kūnas gali funkcionuoti savarankiškai, nes yra sąmonės nešančioji sudedamoji dalis - tai energetinis apvalkalas, kuris saugo sielą nuo pavojų.Yra jausmas, kurį mes įvardiname širdies skausmu, bet tai ne fizinis širdies skausmas - tai sielos kalba, sielos skausmas.Mes privalome išmokti girdėti savo jausmus, nes jie pranašauja ateitį.
Žmogaus, kuris yra tarsi be emocijų, emocinis kūnas yra pakankamai tolygus ir išsikrovęs. O labai emocionalaus ir impulsyvaus žmogaus šie įvairiaspalviai koncentratai yra tirštesni ir tankesni. Be to, neigiamų emocijų protrūkiai pasireiškia sunkių ir tamsių spalvų energija – tamsiai raudona, ruda, pilka, juoda...tačiau, jei žmogus yra emocionalus, bet be pykčio - tai neigiamos energijos koncentratai emociniame kūne gana greitai susigeria. O jei žmogaus neigiamos emocijos perauga į ilgalaikį pyktį ( ant žmonių, ant gyvenimo ) arba į nuolatinę agresiją gyvenimo ar kitų žmonių atžvilgiu ( viršininkui, buvusiam vyrui ) - tai tokios emocijos sudaro ilgalaikes neigiamos emocionalios energijos koncentratus ir tie koncentratai vėliau neigiamai veikia mūsų sveikatą. Astralinė energija sukuria astralinį lygmenį, kuriame gyvena astralinio lygmens būtybės. Be to, astraliniame lygmenyje gyvena visos būtybės ir objektai mūsų pačių sukurti sapnuose. Kuo ryškesnį sapną sapnavote, tuo ilgiau jis išliks astraliniame lygmenyje. Pagal kai kuriuos duomenis, po žmogaus mirties, jo emocinis ( astralinis ) kūnas taip pat žūsta, tačiau tik keturiasdešimtąją dieną.
Trečiasis subtilusis kūnas yra žmogaus minčių ir žinių kūnas ( mentalinis ) - minties arba mąstymo kūnas.Būtent šiame kūne susitinka dvasinis ir materialusis pasauliai. Mokslininkų, tyrinėtojų ir žmonių, besidominčių kokia nors žinių sritimi ( istorija, architektūra, botanika ) šis kūnas labai išsivystęs, o žmonių, dirbančių fizinį darbą, mentalinis kūnas yra silpnai išsivystęs . Mentalinis kūnas išeina už fizinio kūno ribų maždaug 10 – 20 cm ir tiksliai pakartoja fizinio kūno kontūrus. Jis susideda iš labai subtilios energijos – iš mentalinio lygmens energijos. Mentaliniame kūne taip pat yra energijos koncentratų, kurie atspindi mūsų įsitikinimus ir pastovias mintis. Šie koncentratai pavadinti minties formomis. Minties forma gali susidaryti tik iš mentalinio kūno energijos, bet tik tuo atveju, jei mūsų įsitikinimai yra be emocijų - jei įsitikinimai susiję su emocijomis, tada minties forma susidaro iš mentalinio ir emocinio lygmens energijų.
Vadinasi, jeigu mes išsiugdę pastovų neigiamą įsitikinimą ( mūsų valdžios arba artimųjų atžvilgiu ) ir jis palydimas piktomis emocijomis - tai atitinkama minties forma pasipuoš purvinomis emocinio kūno spalvomis. Minties forma gali būti be stabilumo, jeigu mūsų žinios arba įsitikinimai yra sunkiai nusakomi ir be aiškumo. Na, o jei yra visiškai tiksliai apibrėžta mintis, jei mūsų įsitikinimai yra pastovūs ir išbaigti - tada minties forma labai stabili.
Po fizinio kūno mirties, mentalinis kūnas taip pat žūsta – kartu su juo žūsta ir sukauptos žinios. Kai kurie šaltiniai teigia, kad mentalinis kūnas miršta devyniasdešimtą dieną po fizinio kūno mirties.
Visi trys aptarti subtilieji žmogaus kūnai vis dar priklauso mūsų materialiajam pasauliui, gimsta ir miršta kartu su žmogumi.
Ketvirtasis subtilusis žmogaus kūnas priklauso amžinai gyvenančiai daliai ir iš vieno žmogaus gyvenimo į kitą pereina reinkarnacijos metu. Tai vadinamasis karminis arba dvasinis kūnas – sielos kūnas, kuris savyje talpina visų žmogaus veiksmų priežastis ir duomenis apie galimus būsimus žmogaus poelgius. Aiškiaregiai karminį kūną mato debesėlių pavidalu, sudarytų iš įvairiaspalvių subtiliosios energijos koncentratų ir išnyrančių už fizinio kūno 20 – 30 cm. Kadangi karminis kūnas betarpiškai yra šalia emocinio ir žinių kūno, jis turi visišką galimybę kontroliuoti mūsų mintis, įsitikinimus ir realų elgesį. Ir, pastebėdamas pažeidimus, gali taikyti priemones, taisydamas mūsų klaidingas emocijas arba įsitikinimus. Po fizinio kūno mirties, karminis kūnas gyvena toliau ir su likusiaisiais subtilesniaisiais kūnais keliauja į kažkurį subtiliojo pasaulio aukštą. Aukštas nustatomas pagal informacijos kiekį apie mūsų teigiamus veiksmus ir klaidas, sukauptas per visą mūsų gyvenimą.
Penktasis subtilusis žmogaus kūnas – tai intuityvusis arba kosminis kūnas, koncentruojantis savyje aukštesniuosius ( pasąmoninius ) procesus. Jeigu mūsų eteriniame kūne įvyko kokie nors neigiami pokyčiai, tai atstatymas vyksta pagal šabloną, kuris yra mūsų intuityviąjame kūne. Aiškiaregiai jį mato tamsiai mėlynos spalvos, ovalo formos, ir šis kūnas išeina už fizinio kūno ribų 50 – 60 cm. Ovalo viduje yra tuštuma, kuri visiškai sutampa su mūsų eteriniu kūnu - eterinis kūnas užpildo intuityviojo kūno tuštumą ir taip nustatoma jo forma ir dydis. Intuityvusis kūnas lengvai atstatyto, tačiau lengvai ir sudarko mūsų eterinį kūną – tiesiog viskas pagal norus.
Šeštas subtilusis žmogaus kūnas yra aukščiausias - atmintis ( keterinis arba nirvaninis ). Jis išeina už fizinio kūno ribų 80 – 100 cm. Didelio energetiškumo žmonių šis kūnas gali būti dar didesnis. Išoriškai keterinis kūnas atrodo kaip auksinis kiaušinis, kuriame telpa visi žmogaus kūnai. Kiaušinio paviršiuje yra 1 – 2 cm apsauginė plėvelė. Ši plėvelė tvirta, elastinga ir apsaugo žmogų nuo išorės poveikių. Auksinio kiaušinio viduje aiškiaregiai mato pagrindinę energetinę srovę, kuri sujungia kiaušinio galus ir teka per žmogaus stuburą. Šiame kūne saugoma žmogaus gyvenimo programa. Kitais žodžiais tariant - tai pareigos, kurių prisiima žmogaus siela, kai eilinės reinkarnacijos metu keliauja į Žemę.
Maždaug taip atrodo sudėtinga žmogaus sandara. Žmogaus kūnų struktūroje yra daugybė elementų – tai energetiniai centrai, kurie vadinami čakromis.

Pagal Aleksandro Svijašo duomenis