Beržas

Beržas

Beržai – viena dažniausių vietinių Lietuvos medžių rūšių, labai vaistingi ir įvairiai naudojami. Lietuvoje natūraliai paplitusios keturios beržų rūšys: karpuotasis, plaukuotasis, liekninis ir beržas keružis. Dvi pastarosios rūšys yra retos ir saugomos, įrašytos į raudonąją knygą. Vaistams naudojami karpuotasis ir plaukuotasis beržai.

SULA PAVASARIO SKONIS

Mūsų proseneliai mėgdavo sakyti, kad nepajusi pavasario neparagavęs beržų ar klevų sulos. Kaip uogų vasarą reikia iki soties prisivalgyti, taip ir sulos būtina kuo daugiau išgerti šviežios.

Atitirpus įšalui, beržai ima dirvos syvus ir pradeda tekėti sula. Žmonės mėgsta beržų ir klevų sulą dėl skonio ir kūną gaivinančių savybių. Suloje yra  gliukozės ir fruktozės, obuolių rūgščių, vitaminų C, PP, ir ištirpusių, labai lengvai pasisavinamų mineralinių medžiagų ( kalio, kalcio, magnio, geležies ir kt.) ir aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augumą.

Beržų sula valo, stiprina ir gaivina organizmą, teikia energijos, maitina ląsteles organinėmis mineralinėmis druskomis, rūgštimis ir kitomis vertingomis medžiagomis. Sulos patartina vartoti sergant reumatu, artritu, inkstų ligomis, ištikus infarktui ir insultui, siekiant tirpdyti druskų nuosėdas bei sklerozei gydyti. Sula tinka ir sergantiems cukriniu diabetu, tik gerti jos reikia saikingai.

VAISTINĖS SAVYBĖS

Vaistams dažniausiai naudojami beržų pumpurai ir lapai. Iš jų pagaminti preparatai skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina kraujotaką, jais gydomas lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, reumatas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, aterosklerozė. Beržų preparatai naudojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka sergant ir kvėpavimo takų – laringitu, bronchitu, tracheitu.

Beržų pumpurus patartina rinkti su visomis šakelėmis ir surištus padžiauti pavėsyje atvirame ore arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti pumpurai nubraukiami ar nukuliami, tada perrenkami, kad nebūtų jokių priemaišų.

Beržų lapai renkami gegužės mėnesį iki Sekminių ir džiovinami. Jie – puiki priemonė nuo druskų susidarymo organizme. Jų preparatai taip pat gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Beržų lapuose gausu rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C bei kvapiųjų medžiagų – fitoncidų, naikinančių daugelį ligas sukeliančių bakterijų ir virusų.

Beržų pumpurų ir lapų nuoviru galima skalauti plaukus, nes jis dezinfekuoja odą, naikina pleiskanas ir stiprina plaukų šaknis.

JUODASIS BERŽAS GRYBAS

Oficialiojoje ir liaudies medicinoje naudojamas ir juodasis beržo grybas ( Inonotus obliquus ), augantis ant beržų kamienų. Jame yra chromogenų, ląstelienos, lignino, steroidinių junginių, organinių rūgščių, laisvųjų fenolių, flavonoidų, geležies, silicio, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, cinko, vario, mangano,kalio druskų ir kitų. Veikliosios beržo grybo medžiagos slopina uždegimą, mažina arterinį ir veninį kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, gerina ligonio savijautą, stiprina organizmą. Beržo grybo preparatai naudojami sergant lėtiniu gastritu, skrandžio ir žarnyno bei piktybinėmis ligomis. Liaudies medicina jį laiko veiksmingu vaistu nuo vėžio.

VONIOS IR VANTOS

Liaudies medicinoje plačiai naudojamos beržų lapų vantos ( voniai reikia 100-150g lapų) sergant radikulitu, podagra, artritu, alerginiu dermatitu ir kitomis ligomis. Daromos ir sausos beržų vonios, jos gali būti ir bendrosios, sėdimosios ir skirtos kojoms.

Pasak pirtininkų, beržinės vantos – klasikinis, nepakeičiamas pirties atributas, geresnio masažo nė nesugalvosi: daug negalavimų išplaka, malšina sąnarių skausmus.

Šios vantos padeda nuo šimtų ligų, žvalina, ramina depresiją, peršalimo, nervų, odos ligas, atpalaiduoja raumenis ir slopina jų skausmus, padeda sveikti, naudingos kosmetiniais tikslais. Puikiai tinka ne tik vanoti, bet ir masažuoti, glostyti, valyti odą.

Bulvinė saulėgrąža (Heliantus turosus)

Bulvinė saulėgrąža

(Heliantus turosus)

Iš pradžių bulvines saulėgrąžas augino kaip maistinius augalus. XX a. pradžioje pradėjo auginti kaip pašarinius bei techninius augalus ( etanoliu ir fruktozės gamybai ). Pasodinus bulvines saulėgrąžas kuriam laikui galima ir pamiršti, nes  jos auga visur - smėlynuose, paunksnėje ir atokaitoje, o mūsų sveikatą stiprina labai įvairiapusiškai.

Lengvai sulaukėja

Bulvinės saulėgrąžos yra daugiametės žolės. Šie augalai dar vadinami žieminėmis bulvėmis, žemės kriaušėmis, topinambais, Jeruzalės artišokais, nors neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su artišokais.

Bulvinės saulėgrąžos žydi rudenį - rugsėjo bei spalio mėnesiais.

Kultūrinės bulvinės saulėgrąžos nuo laukinių mažai nutolusios, nes yra lengvai sulaukėjusios - auga tiek drėgnose molingose, tiek saulėtose smėlingose dirvose.

Maistui ir vaistui

Topinambai kiek panašūs į netaisyklingos formos bulvytes, ropes ar į krienus, o labiausiai - į imbierų šaknis. Jie yra labai vertingi  tuo, kad nekaupia nitratų, vietoj krakmolo kaupia kitą angliavandenį – inuliną, kuris labai naudingas diabetikams. Šis augalas turi  kalio, skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų, geležies, silicio, cinko, magnio, fosforo, kalcio ( beveik visa Mendelejevo lentelė ), įvairių B grupės vitaminų ir vitamino C, pektinų, organinių ir amino rūgščių.

Topinambai gerina medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą, mažina kraujo krešumą, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo akmenų susidarymą inkstuose, šlapimo pūslėje, šalina iš organizmo toksines medžiagas, saugo nuo auglių. Ypač pabrėžiama, kad topinambus labai sveika valgyti sergant cukriniu diabetu - rekomenduojama suvartoti po kelis žalius šakniagumbius tris kartus per dieną, 20 min. prieš valgį. Pastebėta, kad  ši daržovė  sumažina cukraus kiekį kraujyje ir teigiamai veikia regėjimą. Liaudies medicinoje iš gumbų gauta košele gydomi nudegimai, o nuovirai ir sultys vartojami šlapioms žaizdoms ir opoms gydyti. Šia daržove gydomas ir vidurių užkietėjimas. Teigiama, kad užtenka per dieną išgerti 100 ml šviežių sulčių ar suvalgyti 2 - 3 porcijas salotų  ir problema bus užmiršta. Vaistinių augalų žinovai rekomenduoja įsimesti  džiovintų bulvių saulėgrąžų lapą į plikomą arbatą – tai puiki diabeto profilaktikos priemonė.

Vaistinė žaliava

Kaip vaistinė žaliava yra naudojami bulvių gumbai ir lapai. Net ir žiemą, jeigu nėra gilaus įšalo, galima pasikasti topinambų. O anksti pavasarį, vos pašalui išėjus iš žemės, jau kovo viduryje, malonu prisikasti šviežių topinambų gumbų.

Liaudies medicinos žinovai siūlo topinambų šakniavaisius valgyti žalius, bet jų nepatariama lupti, o tik gerai nuplauti po tekančiu vandeniu,esą taip gausime daugiau naudingų medžiagų. Plonomis juostelėmis supjaustytus topinambų gumbus galima džiovinti, o džiovintus sumalti į miltelius.

Maistinės skaidulos, randamos topinambuose, gali padėti sumažinti  blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažinti kraujospūdį ir slopinti uždegiminius procesus, o tai labai svarbu siekiant išsaugoti širdį sveiką. Be to, topinambuose yra daug kalio ( daugiau negu bananuose ) ir mažiau natrio, todėl šis maisto produktas labai vertingas širdžiai ir visai kraujotakos sistemai.

Topinambuose esantys vitaminai bei flavonoidai labai svarbūs nervų sistemai ir raumenims, naujų kraujo ląstelių susidarymui, padeda išvengti laisvųjų radikalų žalos, saugo nuo uždegimų, virusinių susirgimų ir netgi vėžio.

Vasarą renkame jaunus  bulvinių saulėgrąžų lapus. Juose yra baltymų, cukrų, riebalų, ląstelienos, vitaminų B, C, nikotino rūgšties, karoteno kalcio, fosforo, natrio, magnio, geležies ir kitų elementų. Lapai tinka vartoti diabetikams, taip pat siekiantiems sustiprinti organizmą, palaikyti širdį sveiką.

Tas naudingas inulinas

Topinambuose labai daug inulino. Todėl pavalgius topinambų cukraus kiekis kraujyje lieka nepakitęs ir kasai nereikia gaminti insulino, kad jį sumažintų. Kitas privalumas – 100g gumbų turi 30 kalorijų, o bulvės turi jų dvigubai daugiau. Topinambai skanūs kepti, troškinti. Iš jų galima virti sriubą, gaminti traškučius arba apkepėles. Galima naudoti ir žalius topinambus - pavyzdžiui, stambiai tarkuoti į salotas.

Kaip ir krakmolas, inulinas yra polisacharidas, tačiau jis  sudarytas ne iš atskirų gliukozės molekulių.

Inulinas nėra skaidomas nei skrandyje, nei plonoje žarnoje, nes žmogus neturi jam skaidyti reikalingo fermento ( inulinazės ). Tiesiosios žarnos bakterijos perdirba inuliną į riebalų rūgštis. Taigi, nors jis yra iš fruktozės molekulių sudarytas cukrus, žmogaus organizme veikia kaip skaidulinė medžiaga – mes negalime jo suvirškinti, todėl jis neveikia ir cukraus kiekio kraujyje. Bet to, inulinas žarnyne yra perdirbamas į vertingas riebalų rūgštis.

Kas yra liga?

Gal ir keistas klausimas ….. KAS YRA LIGA?

Daugelis pasakytų, kad bloga savijauta, temperatūros kilimas ir panašiai. Taip , tai tiesa – tai ligos simptomai, kuriuos žmogus jaučia. Bet tie jutimai yra tik pasėkmė… nes liga yra gamtos kerštas už klaidingą gyvenimo būdą. Daugelis paprieštarautų, kad ir sveikuoliai ( matomi televizijos ekranuose) serga. Taip serga, nes maudytis eketėje, bėgioti po 30 kilometrų ar valgyti tik veganišką maistą – tai tik dalis kelio būti sveikam arba atitolinti ligą.

Juk ligą mes prisikviečiame patys – kaip ir sakiau, kad liga – tai gamtos kerštas už klaidingą gyvenimo būdą.

Pirma (gal net svarbiausias) elementas ligos prisišaukime yra mūsų mintys.. taip mintys, nes jei sveikuolio galvoje sukasi blogos mintys apie tuos, kurie atsisako lysti į eketę, atsisako bėgti tuos kilometrus – tai jau ligos kvietimas į save.

Kitas elementas yra kalbėjimas, sakinio sudarymas … Jei, kalbėjime yra daug neigiamų prieštaravimų, piktų ar tik piktesnių pasisakymų – tai irgi ligos kvietimas.

Dar vienas elementas – tai elgesys – kaip elgiamasi su šalia esančiais, su gamta, su gyvūnais. Jei pasivaikščiojimo miške metu yra numetamas išgerto vandens buteliukas, jei yra paspiriamas į šalį gyvūnas, vabzdys, varlė, nors jiems reikia pagalbos ( gal tik aplieti vandeniu) – tai irgi ligos kvietimas ateiti.

Yra ir toks elementas kaip imitavimas – imituojama meilė, atjauta, nuoširdumas, o iš tiesų norima pasakyti atstok, dink, išeik… tai yra dar vienas ir labai stiprus ligos kvietimas. Ir tik po visų šitų – tarsi visai nesusijusių – elementų ligos kvietimui, ateina fiziniai veiksmai – maistas, aktyvumas, miego – budrumo rėžimas… pastarieji irgi įtakoja ligos prisikvietimą.

Galima paprieštarauti – kodėl tik ligos prisikvietimas vyksta? Ogi todėl,kad sveikata yra užkoduota genuose ir tik nuo žmogaus priklauso sveikatos tausojimas, nes visi išvardinti elementai, kurie prikviečia ligą, padeda ir tausoti sveikatą.

Kovo mėnesio vaistingieji augalai

Kovas – pirmas pavasario mėnuo, tačiau jau dabar patariama ruoštis kitų metų žiemai ! Kovo mėnesį reikia rinkti tuos vaistinius augalus, kurie šį mėnesį būna sukaupę daugiausia gydomųjų savybių. Aktyviai augantys augalai mus ragina  kuo greičiau rinkti pumpurus, žievę, jaunus lapus ir žiedus.

Pušų pumpurai

Pušų pumpurus reikia skinti, kol jie dar maži, nes tada juose yra daugiausiai eterinių aliejų, dervų, rauginių medžiagų, rūgščių, vitaminų. Pušų pumpurų antpilas padeda gydyti peršalimo ligas, kosulį, avitaminozę. Paūmėjus lėtiniam artritui, podagrai, reumatui, naudinga pagulėti karšto vandens ir pušų pumpurų nuoviro vonioje.

Žliūgės (Stellaria media)

Žliūgės dažniausiai žinomos kaip piktžolės, tankiu žaliu kilimu daržus padengiančios jau ankstyvą pavasarį. Žliūgės yra naudingi vaistingieji augalai, padedantys gydyti skrandžio ir žarnyno ligas. Žliūgių antpilas gana greitai numalšina skausmus ir normalizuoja virškinamojo trakto darbą. Žliūgių antpilas pagerina kepenų darbą ir gydo įvairius apsinuodijimus.

Beržų pumpurai

Beržų pumpurai – vertinga vaistinė žaliava, padedanti malšinti širdies ir kraujotakos sistemos sukeltus įvairius kūno vietų patinimus.

Beržų pumpurai skatina tulžies sulčių išsiskyrimą, gerina medžiagų apykaitą, gerina virškinamojo trakto darbą. Beržų pumpurų antpilais ir nuovirais patariama stiprinti nusilpusią imuninę sistemą. Beržų pumpurus reikia rinkti subrinkusius, kol nepasirodė lapeliai, nes tada juose yra maksimalus kiekis aromatinių medžiagų, fitoncidų ir dervų.

Raktažolės (Primula veris)

Raktažolės pražysta vienos pirmųjų. Senovės graikai raktažoles vadino ‘’12 dienų gėle’’. Raktažolių šaknyse yra saponinų, gausu vitamino C, karotino, O žieduose – flavonoidų ir kitų naudingų medžiagų.

Raktažoles reikia skinti žydinčias, o vėliau panaudoti gydant peršalimo ligas ir dažną vidurių užkietėjimą. Raktažolės skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl padeda malšinti įvairių kūno vietų patinimus. Kosintiems žmonėms patariama vartoti raktažolių lapų antpilą. Šie vaistiniai augalai padeda malšinti migrenos skausmus.

Ankstyvieji šalpusniai (Tussilago farfara)

Ankstyvojo šalpusnio žiedus reikia skinti vos tik šie augalai pradės žydėti. Išdžiovintais žiedais ir lapais žiemą bus galima gelbėtis nuo kosulio. Svarbu, kad ankstyvojo šalpusnio preparatais be baimės gali gydytis net ir vaikai.

Ankstyvojo šalpusnio preparatai skatina gausesnį prakaitavimą, gydo uždegimines ir peršalimo ligas ( bronchitą, tracheitą, plaučių uždegimą, anginą ) bei dezinfekuoja. Antpilo galima gerti bei juo skalauti gerklę.