Arbūzai

Ar Jūs mėgstate uogas..? Turbūt pagalvojote, kad labai keistas klausimas - visi mėgsta vienokias ar kitokias uogas. O ar mėgstate dideles uogas ir net labai dideles - tokias 11 kg svorio - uogas? Taip - taip, kalbu apie arbūzą...Arbūzas  kilęs iš Pietų Afrikos ir Kalahario pusdykumėje iki šiol auga savaime.  Pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio charbiuza, kuris reiškia melioną arba didelį agurką. Žydai ir arabai augino arbūzą dar 1500 m. pr. m. e., o Vakarų Europoje jis atsirado tik XI a. Šiuo metu yra apie 300 arbūzų rūšių, nors dažniausia valgoma tik apie 50 rūšių. Daugelis galvoja, kad arbūzas - tai tiesiog pasaldintas vandenėlis ir nieko ten daugiau naudingo mūsų organizmui nėra. Mažutė klaidelė - arbūzas net labai naudinga uoga, nes  gaivus ir saldus jų skonis gaivina per karščius.  Arbūzai mažina nutukimo, mirtingumo, diabeto ir širdies ligų riziką. Valgant arbūzus  gražėja veido spalva, stiprėja plaukai, mažėja svoris, daugėja energijos. Arbūzai kupini įvairių antioksidantų bei vitamino C, todėl padeda kovoti su laisvaisiais radikalais.  Arbūzus pagrinde sudaryti iš vandens, kurio yra net 92%, todėl labai tinkami valgyti esant dehidratacijai. Kadangi arbūze yra daug vandens, jis taip pat yra puiki veido kaukė - 1 sriubinį šaukštą arbūzų sulčių sumaišyti su tokiu pat kiekiu graikiško jogurto, užtepti kaukę ant veido ir palikti 10 min.  Tuomet nuplauti ir švelniai nusausinti.Arbūzai ir arbūzų sultys mažina raumenų skausmą. Šioje didelėje uogoje gausu aminorūgščių, kurios gali sumažinti kraujospūdį. Arbūzus valgyti sveika, o ypač naudingi yra tie, kurių minkštimas  ryškiai raudonos spalvos, nes spalvą arbūzui suteikia likopenas, kuris yra labai stiprus antioksidantas. Ši uoga turi būti sunki, su gelsva dėme ant pilvo. Padaužius per arbūzo papilvę, garsas turi būti duslus.Labai naudingos yra ir sėklos, kurias didžioji dauguma tiesiog išmeta... jose gausu baltymų, magnio, vitamino B, sveikųjų riebalų, tad sėklas reikia sukramtyti arba valgyti sutraiškytas. Truputį keistoka, tačiau bitės retai pastebi didelius arbūzų žiedus. Kodėl taip yra - sudėtinga atsakyti. Pats arbūzas yra protingas augalas, nes užmezga labai daug uogyčių, tačiau užaugina tik tiek, kiek gali - kuo didesnes uogas augina, tuo daugiau numeta uogyčių. Kol dar vasara, kol dar šilta ir net karšta, lepinkimės sultinga, didele uoga -  visiems į sveikatą.

Agurkai

Žemuogės

Žemuogės – tai uogos, primenančios vaikystę, saulėtą miško proskyną. Tai skaniausios, saldžiausios ir kvapniausios miško uogos.

Žemuogės buvo žinomos jau Antikos laikais. Senovės Romėnai rekomendavo jas valgyti dėl valomųjų ir gaivinančių savybių, o pirmasis įrašas apie žemuoges yra II mūsų eros amžiuje.

Pirmykštės indėnų gentys naudojo žemuoges organizmui stiprinti infekcijų metu ir šlapimo problemoms gydyti. Tuo tarpu senovės indai naudojo žemuoges vietoj dantų pastos. Iš šaknų jie gamino preparatus, valančius organizmą.

Žemuogė – erškėtinių šeimos augalų gentis. Šiai genčiai priklauso ir braškės. Lotyniškai fragum – žemuogė.Žemuogių gentyje yra apie 19 savaiminių, natūralių rūšių - kitos 4 yra hibridinės rūšys bei dar daugiau veislių. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys bei introdukuota viena hibridinė rūšis, iš kurios išvesta ir auginama nemažai kultūrinių braškių veislių.Žmonių sukūrtos naujos žemuogių genties rūšys nuo natūralių žemuogių rūšių labiausiai skiriasi didelėmis uogomis.

Laukinės žemuogės renkamos ir auginamos nuo senų laikų - uogų skonis ir kvapas -išskirtiniai.

Žemuogėse gausu mineralinių medžiagų, vitaminų C, P, B1, K, organinių rūgščių, karotino, pektinų, karotinoidų. Labai tinka sergant mažakraujyste - žemuogių uogos skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Naudingos sergant kraujagyslių ir širdies, kepenų ir inkstų ligomis, didina kraujagyslių elastingumą, lėtina širdies ritmą, stiprina širdies raumenį, mažina aterosklerozę.

Žemuogėse yra fruktozės, kuri naudinga diabetikams.

Uogų ir lapų užpilai naudojami ir liaudies medicinoje peršalus, sergant burnos, gerklės, gleivinės skrandžio ir žarnyno uždegimais, viduriuojant, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Jauni lapai skinami rankomis be lapkočių ar su trumpais lapkočiais. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovinti žemuogių lapai būna susisukę, sveiki ar aptrupėję, su neilgesniu nei 1 cm lapkočiu, silpno kvapo. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilka, plaukuota.Lapuose yra rauginių medžiagų, flavonoidų, eterinio aliejaus, glikozidų, alkaloidų, cukrų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, karotinoidų, fosforo druskų, salicilo rūgšties.

Uogose yra 10–15 % cukrų, fitoncidų, organinių rūgščių, pektinų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties, karotinoidų, rauginių medžiagų, daug kalcio, kalio, magnio. Sėklytėse daug geležies, kuri pasisavinama prieš valgant sutrynus pačias sėklytes.

Lapai pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu, regeneraciją skatinančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, medžiagų apykaitą gerinančiu ir organizmą stiprinančiu poveikiu.

Efektyvi priemonė podagrai gydyti. Liaudies medicina pataria vartoti esant viduriavimui, peršalimui, cukraligei, širdies – kraujagyslių, kepenų ligoms, skalauti gerklę ir burną esant gerklės ar burnos ertmės įvairiems uždegimams. Dar lapai gali būti vartojami tiesiog kaip juodosios arbatos pakaitalas. Tuo tikslu žemuogių lapus reikia prieš džiovinimą fermentuoti, kad įgautų malonų kvapą ir skonį.

Žemuogių uogos – vitaminų šaltinis ir tinka avitaminozei gydyti. Taip pat jas patariama vartoti esant šlapimo takų akmenligei, hipertonijai, mažakraujystei, aterosklerozei, gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, gerinti apetitą. Liaudies medicina uogas pataria vartoti ir kaip prieškirmėlinę priemonę.

Iš uogų išspaustos sultys pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jomis tinka skalauti burną ir gerklę esant dantenų uždegimui ar faringitui, šalinti dantų akmenis. Išoriškai vartojama žaizdoms, pigmentinėms dėmėms, sunkiai gyjančioms žaizdoms, dantenų uždegimui gydyti. Žemuogių kaukėmis gydomi riebios odos spuogai. Žemuogių nuoviru gydomas ir hemorojus.

Miško uoga žmogaus organizmui kur kas naudingesnė nei kultūrinės veislės.Sakoma, kad norint žiemą būti stipriam ir sveikam, kiekvienam žmogui būtina suvalgyti nors porą stiklinių šviežių žemuogių.

Skanios ir kvapnios vasaros.

Braškės

Braškės yra dviejų žemuogių rūšių hibridas – brandinančios dideles uogas čilinės žemuogės ir virgininės žemuogės, kurios taip pat mezga ganėtinai dideles uogas, bet yra panašesnės į paprastąsias žemuoges.

Braškės pradėtos veistos Prancūzijos Bretanės regione 1750 metais, sukryžminus tarpusavyje virgininę žemuogę, atgabentą iš rytinės Šiaurės Amerikos, ir čilinę žemuogę, atgabentą iš Čilės.

Braškės, tai vienas iš pirmųjų vasaros pradžios skanėstų. Jos prinoksta pirmojoje vasaros pusėje, kai dar nėra šviežių vaisių ir mažoka daržovių.

Braškės - tai viena skaniausių uogų ir labai naudinga organizmui. Kuo ryškesnė braškių spalva, tuo daugiau jose naudingųjų medžiagų.

Prancūzijoje braškės laikomos afrodiziaku.

Braškėse gausu antioksidantų. Jos yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų - gerina širdies darbą – kraujagyslės tampa elastingesnės, sumažėja kraujospūdis. Mažina riziką susirgti vėžiu, pristabdo senėjimą. Tyrimai rodo, kad didelis antioksidantų kiekis braškėse gali padėti panaikinti kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį organizme. Antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo ligų. Pagal antioksidantų kiekį braškės yra ketvirtos eilėje po juodųjų serbentų, spanguolių ir aviečių.

Braškėse yra daug kalio bei kitų mineralų, kurie padeda reguliuoti elektrolitų kiekį, sumažinta širdies priepuolių riziką bei insulto riziką.

Braškėse gausu folatų - tai pagrindinis komponentas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Jos turi daug vitamino C, kurio yra daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. 100 gramų braškių vitamino C turi daugiau nei būtina paros norma. Vitamino C ir polifenolinių bei antioksidantų išsaugojimui, braškes reikia suvalgyti per dvi dienas jas nuskynus. Kuo braškės ilgiau laikomos, tuo daugiau naudingų medžiagų praranda. Penkiose vidutinio dydžio braškėse vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine.

Braškė turi daug folio rūgšties (vitamino B 9) - kuri gerina atmintį.

Braškėse taip pat yra omega riebiosios rūgštys.

Braškėse esantys mikroelementai - geležis, kalis, kalcis, magnis -stiprina širdį, kaulus, dantis bei nervų sistemą.

Dažnai braškė vadinama natūraliaja viagra - nes braškė turi daug cinko, kuris didina lytinį potraukį, todėl daktarai pataria prieš meilės naktį porai suvalgyti po kelias saujas aromatingų braškių.

Braškės taip pat gali būti naudojamos balinti dantims. Vaisių rūgštys, kaip žinoma, padeda pašalinti dėmes nuo dantų, pašalina apnašas, stiprina ir gydo dantenas.

Taip pat braškės puikiai tinka veido kaukėms.

Rekomenduoja braškes vartoti šviežias, nes tokiu būdu išsaugomos visos naudingos savybės.

Tyrimai rodo, kad vartojant braškes 3-4 kartus per savaitę po vieną puodelį, sumažėja uždegiminiai rodikliai kraujyje (C-reaktyvus baltymas). Šį poveikį sąlygoja braškėse esantys antocianinai, elagitaninai, flavonoliai, terpenoidai ir fenolinės rūgštys.

Braškių lapai ir šaknys padeda nuo viduriavimo, podagros ir bendrų virškinimo problemų. Be to, braškių arbata rekomenduojama gydyti peršalimą, gastritą, mažakraujystę, hipertoniją ir kitas ligas. Vaisių sultys naudojamos gydyti odos dėmes, nudegimus. Norint sustiprinti imuninę sistemą ir kraujagyslių sieneles, pakanka braškių sezono metu, kiekvieną dieną suvalgyti nors po keletą uogų.

Tyrimai taip pat parodė, kad reguliariai vartojamos braškės teigiamai veikia odą ir plaukus. Mitybos specialistai ir dietologai randa didelį skaidulų kiekį ir asparto rūgšties. Asparto rūgštis pašalina toksinų perteklių iš organizmo.

Mėgaukimės vasaros malonumais.

1Dileta Balciuniene

Viskas Jūsų rankose.

Jei Jūsų imuninės sistemos apsauginių ląstelių funkcionavimas prastas-vartokite natūralius maisto papildus. Šiuolaikinės medicinos požiūris-kuo daugiau ir kuo ilgiau vartoti vaistus arba gultis ant operaciniostalo. Kitaip tariant-savo sveikatą atiduoti į gydytojų rankas, kad viskas priklausytų nuo gydytojų sprendimų.