Vyšnia

Vyšnia – dažnas ir labai populiarus mūsų sodus ir sodybas puošiantis augalas.

Manoma, kad vyšnios, kaip ir obe­lys, yra vieni pirmųjų augalų, kuriuos pra­dėjo auginti žmogus. Senovės mąstytojas Plinijus savo raštuose nurodė, kad vyšnių tėvyne reikėtų laikyti Cerasundo miesto, įsi­kūrusio prie Juodosios jūros (Mažojoje Azi­joje), apylinkes - iš ten kildinamas ir genties pavadinimas (Cerasus). Taip pat yra teigi­nių, kad į Europą jos atkeliavo net iš Kinijos.Laukinių vyšnių mūsų dienomis nebėra ir sudėtinga atsakyti, kada jo pradėtos kul­tūrinti.

Vyšnia – erškėtinių šeimos, slyvinių pošeimio augalų pogentė. Vieni sistematikai vyšnias atskiria kaip atskirą gentį, kiti jungia į slyvų gentį.

Lietuvių kalbos žodis vyšnia yra skolinys iš slavų kalbų.Lietuviai turėjo ir savą pagonišką vyšnių dievą Kirnį — senovės lietuvių mitologijoje globojusį vyšnias ir vyšnių medžius.

Didesnė vyšnių dalis auga Rytų Azijoje.

Europoje daugiausia vyšnių auginama Ita­lijoje ir Vokietijoje.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių.

Sultingos, saldžiarūgštės vyšnių uogos – tikra biologiškai aktyvių medžiagų talpykla, nors energiją teikiančių medžiagų yra mažai. 100 gramų valgomojoje vyšnios dalyje randama vos 1 gramas balty­mų, 0,6 gramai riebalų ir apie 10 gramų lengvai pasisavinamų angliavandenių – gliu­kozės ir fruktozės bei apie 1 % pektininių medžiagų, tad energinė vyšnių vertė maža – tik 51 kcal. O mineralų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų gausa vyšnios nusileidžia tik juodiesiems serben­tams. Jose yra net iki 30 mg vitamino C, būtino organizmo imuninei sistemai gerinti ir proti­nei veiklai užtikrinti, karotino, vitamino E, vitaminų B6 B2, niacino, folio rūgšties... mineralinių medžiagų - natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, sie­ros, jodo, mangano, vario, molibdeno, cinko ir kiek retesnių – rubidžio, kobalto. Yra organinių rūgščių - obuolių, citrinų, pieno, rūgštynių, chino, chlorogeno -, kurios uogoms suteikia maloniai saldžiarūgštį prieskonį. Dažomosios vyšnių medžiagos - tai antocianinai - kartu su vitaminu C ir cinku skatina jungiamojo audinio atsi­naujinimą ir pristabdo odos senėjimo pro­cesus, todėl vyšnios dažnai vadinamos grožio uogomis. Vertingi, ypač terapiniu požiūriu, yra vyšnių uogų koteliai. Juose kaupiasi organi­nės rūgštys, randama tanidų, salicilatų, daug geležies ir magnio.Vyšnių lapai naudojami rauginant daržoves, jų dedama į kai kurias gydomą­sias arbatas.

Vyšnios – puikus dietinis produktas.

Prinokusių uogų minkštimas ir šviežios vyšnių sultys pasižymi baktericidinėmis, an- tianeminėmis, organizmą stiprinančiomis savybėmis, veikia raminamai bei kaip na­tūralūs antibiotikai gerina žarnyno veiklą ( žudo net dizenterijos lazdeles ).

Šviežios vyšnių uogos gerina virškini­mą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus.

Dėl didelių geležies ir folio rūgšties kiekių, vyšnias rekomenduojama valgyti sergantiems mažakraujyste, hipertonija ir ateroskleroze.Šviežios vyšnios stiprina organizmą, veikia tonizuojamai.

Vyšnių uogos ir jų produktai gerina poodinę kraujotaką, saugo jungiamąjį audi­nį nuo jį ardančių fermentų, jaunina ir skais­tina odą, veiksmingi gydant parodontozę.

Gydo reumatinius sąnarių uždegimus bei podagrą. Vyšnių minkštimas veiksmingas sergant artritu, bronchitu, bronchine astma, epilepsija, esant menkiems psichikos sutrikimams.

Šviežiose vyšnių uogose yra tartrono rūgšties, kuri efektyviai stabdo organizme angliavandenių virtimą riebalais, todėl jos veiksmingos nutukimo profilaktikai.

Vyšnių vaiskočių nuoviras skatina šla­pimo išsiskyrimą, jį patariama gerti sergant inkstų akmenlige, virškinamojo trakto ir są­narių ligomis - 30 gramų smulkiai sukapotų vais­kočių reikia užpilti 1 Iitru karšto vandens ir palaikyti, kol atvės. Tada nukošti ir per dieną išgerti dalimis.

Sezono metu šviežias vyšnias gali val­gyti sveiki, bet kokio amžiaus žmonės.

Vyšnių sauja veikia geriau nei aspirinas, nes malšina migrenos skausmus.

Būkime sveiki.