Augaluose yra medžiagų, kurios naikina bakterijas ( bakteriocidinis poveikis ) arba slopina jų augimą bei dauginimąsi ( bakteriostatinis poveikis ). Labai svarbu, kad augaliniai antibiotikai ( liaudis taip vadina ) veikia sistemiškai bei įvairiapusiškai - jie padeda įveikti ligos sukėlėjus bei padeda išvengti ligų.
Kiekviename augale yra daug veikliųjų medžiagų, veikiančių įvairias organizmo sistemas. Be jau minėtų - veikiančių antibakteriškai - esama ir aktyviai gerinančių imunitetą, kraujotaką, kvėpavimą, taip pat augaluose yra mineralų bei vitaminų, todėl gamtiniai antibiotikai pasitarnauja kaip profilaktinė priemonė, padedanti išlikti sveikiems.
Kitas gamtinių antibiotikų privalumas yra tas, kad antibakteriškai veikiančioms medžiagoms sunaikinus bakterijas - jos virsta toksinais ir kurie nuodija organizmą, tačiau augalai veikia detoksikuojančiai ( sintetiniai antibiotikai to nedaro ), tad neigiamas toksinų poveikis menkai juntamas.
Fitoncidai ir flavonoidai - šios augaluose esančios medžiagos aktyviausiai kovoja su bakterijomis. Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Flavonoidai - tai augalų pigmentai, kurie nudažo augalų lapus, žiedus, vaisius geltona ar oranžine spalva.Flavonodais vis dažniau gydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Nustatyta, kad jie didina organizmo atsparumą radiacijai.
Atėjo laikas žmogui atsigręžti į gamtą ir pasinaudoti augalų galiomis, tačiau šalia to - būtina keisti savo elgseną. Didžiausia problema, kad daugelis dauguma žmonių atsisako keistis, o tenori greito rezultato...
Gydymasis augalais – kaip važiavimas dviračiu - kai tą patį tikslą pasieki be skubos ir be kenkimo sau ir aplinkai.
Jei infekcija tik paviršinė, ją galima įveikti ir einant pėsčiomis - tik reikia įsiklausyti į savo organizmą. Jei kelias dienas pabūsime namuose, gersime daug vaistažolių arbatų, pakoreguosime mitybą - liga praeis savaime.
Karščiuojant prireiks skatinančių prakaitavimą ir šlapimą varančių arbatų, nes jos išvalys organizmą.
Gydantis augalais, greičiau pasiekti tikslą padeda tiek jų savybės, tiek ir mitybos pakeitimas. Karščiuojant, esant gilesniems uždegiminiams procesams, reikia vengti saldumynų, riebalų, mėsos, pieno, kviečių produktų, vartoti kartumo turinčių augalų arbatas - alijošius, tuopos pumpurai, gencijono šaknis, kiaulpienė ir daug kitų. Jie žudo patogenus ir valo organizmą.
Mira slopina uždegimą, naikina bakterijas, virusus, grybelius.
Bičių pikis veikia ypač platų bakterijų, grybelių ir virusų spektrą - jame yra net 130 įvairių junginių, kurių bakterijos ypatingai bijo.
Iki antibiotikų eros, čiobrelis buvo laikomas vienu vertingiausių augalų dėl antibakterinių, antivirusinių ir priešgrybelinių savybių. Deja, pastaraisiais metais jis buvo nuvertintas, o iš tiesų - tai čiobrelis yra stipresnis už sintetinį fenolį ( bespalvė, savotiško aštraus kvapo, nuodinga, kristalinė medžiaga, išskirta iš akmens anglių dervos ).
Dar vienas čiobrelio pranašumas – jis veikia visas bakterijų rūšis ir padeda iš organizmo pašalinti toksinus, nes susirgus tai labai svarbu. Tik turėtume žinoti, kaip teisingai šį augalą naudoti. Čiobrelių ( ir kitų žolelių ) arbatai paruošti , naudojamas tik apie 70 laipsnių temperatūros vanduo - kai tik nuo dugno, kur kaitinamas vanduo, ims kilti pirmieji burbuliukai, tempdami paskui save visą burbuliukų eilę - laikas užpilti čiobrelius tuo vandeniu. Tada šio augalo veikliosios medžiagos kur kas greičiau ir didesniu procentu pateks į mūsų organizmą. Didžiausią klaidą daro tie, kurie vaistažolių arbatą pila į termosą, nes slėgis numarina veikliąsias medžiagas.
Česnakas ir svogūnas taip pat priskiriami natūralių antibiotinių savybių turintiems augalams, nes jų sudėtyje yra daug eterinių aliejų ( sieros ) ir fitoncidų - jie ir gydo bei juos naudojant ligų profilaktikai, organizmo terpė būna menkai palanki patogenams.
Peršalus, prasidedant slogai, skaudant gerklę, rekomenduojama česnaką ir svogūną ir valgyti, ir susmulkinus tiesiog kvėpuoti.
Česnakas efektyviai naikina netgi ypač atsparias bakterijas, virusus bei grybelius. Jame yra apie 40 antibakteriškai veikiančių komponentų. Be to, jis stiprina imunitetą, veikia detoksikuojančiai. Svogūnas pasižymi panašiomis savybėmis. Šis augalas yra viena efektyviausių natūralių priemonių, padedančių įveikti kvėpavimo sistemos infekcijų sukėlėjus, uždegimus.
Šviežių krienų šaknyse yra glikozido, sinigrino, lizocino visos šios medžiagos pasižymi antibakteriniu poveikiu.Jei pajutome peršalimo simptomus, o ypač skaudant gerklę, pakramtykime tris kartus per dieną krieno.
Intensyviu kvapu patys augalai ginasi nuo bakterijų, todėl visi daug eterinių aliejų turintys augalai pasižymi antibakterinėmis savybėmis
Aštraus skonio augalai veikia kaip antibiotikai - tai česnakai, svogūnai, krienai, garstyčios, gėlė pelargonija, salota rukola...
Antibiotikams būdingų savybių sąraše, rasime daugelį prieskoninių augalų, kuriuos mes kasdien naudojame virtuvėje patiekalams gardinti - tai pipirai, koriandras, kalendra, kuminas, cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, anyžiai, pankolis, kmynai, muškatas, imbieras, garstyčios, mairūnas, rozmarinas, raudonėlis, peletrūnas, bazilikas, šalavijas, petražolė, krapai, mėta, bazilikas, lauro lapai...
Prieš skubant vartoti sintetinius vaistus - visada verta pasitikėti gamtos galiomis, nes jos mums padėjo tūkstančius metų ir padeda dabar.Būkime sveiki ir išmintingi.