Gyventi savo gyvenimą - reiškia būti čia ir dabar, nes dabartis mums yra dovana. Jei mes sugebame būti dabartyje, mums dovanojamas gyvenimo džiaugsmas, kartais ir skausmas, nusivylimas...o mūsų mintys juk nuolat sukasi arba apie praeitį, arba apie ateitį.

Nuolatinį buvimą čia ir dabar pasiekti yra sudėtinga - tai įgūdis, kuriam išvystyti reikia kasdienio darbo ir pastangų.

Mes visi įsivaizduojame, kaip reikia gyventi, kaip reikia elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje, tačiau ar dažnai sau užduodame klausimą, o kaip reikia man - ne mums, o būtent man - elgtis ir gyventi? Teisingas atsakymas tegali būti tik vienas, kuris kyla iš intuicijos ir tik akimirkai - visi kiti atsakymai, kurių gali būti šimtai, yra jau proto suskaičiuoti ir pateikti, bet nėra teisingi. Galime blaškytis tarp tų šimtų proto pateiktų atsakymų, bet vidumi jaučiame, kad yra kažkur tikrasis atsakymas ir mes - kiekvienas asmeniškai - jį žinome.

Žmogus yra daugialypis - tai kūnas, jausmai, protas, siela bei dvasia. Jei visos šios žmogaus dalys yra harmonijoje ir išlaiko pusiausvyrą - žmogus jaučiasi puikiai, todėl būtina klausytis ir išgirsti kiekvieną savo dalelę.

Kai mūsų gyvenime vyksta kažkas blogai, o mes atsisakome tai pastebėti subtiliomis žmogaus dalelėmis, tada prabyla kūnas. Ir tai labai gerai, nes liga arba trauma būna visada iškalbinga, kadangi priverčia sustoti, susimąstyti ir išgirsti bei suprasti, ką darome ne taip, kaip reikėtų mums, o tiksliau man asmeniškai.

Tad, vis dėlto, kada mes gyvename iš tikrųjų..? Ogi tada, kai mes neužduodame sau klausimo - o ar aš tikrai gyvenu?

Būkime sveiki, laimingi ir gyvenkime čia ir dabar.