Senatvė...o juk senti pradedame vos gimę

2021-11-23, Komentarų nėra

Senatvė...o juk senti pradedame vos gimę, tačiau daugumai senatvė siejasi su piktu bei menkapročiu žmogumi, kuris atsiribojęs nuo visuomenės.

Šiuolaikinėje visuomenėje senatvės baimė yra labai eskaluojama ir aštuoniolikmetis bijo sulaukti savo trisdešimtmečio, nes...bus jau senas. Jei tokie jauni žmonės ima jausti senatvės alsavimą, vadinasi senatvė jau pasiglemžė tuos jaunus žmones, nes būtent senatvės baimė žmones paverčia senais.

Lengviau senatvę priima tie žmonės, kurie sutaria su gamta, tačiau su senatve kiekvienas taikstosi asmeniškai.

Didelė tikimybė, kad savo išvaizdą pastoviai jauninantys žmonės susidurs su vidine tuštuma, nes, kad ir kiek išoriškai save jaunintume - deja - kūnas vis tiek sensta. Liūdna, tačiau mūsų yra labai priešiška seniems žmonėms.

Yra labai daug stereotipų apie senus žmones. Keletas dažniausių stereotipų - tai bambekliai, visažiniai ir norintys jaunimą mokinti, kaip reikia gyventi. O sakykit ar jaunų tarpe tikrai nėra bambeklių bei visažinių?

Suprantama, kad senstant atsiranda tam tikros sveikatos problemos. Turbūt labai dažna problema - tai klausos prastėjimas. Ir suprantama, kad senolis vengs būti aplinkoje ( teatre tarkim ), kur sudėtingiau išgirsti, ką sako aplinkiniai. Taip susikuria stereotipas, kad seniems žmonės jau nebeįdomu...tačiau tai klaida - įdomu, net labai, bet suprastėjusi klausa verčia atsisakyti pramogos.

Senstant galima būti laimingiems, tačiau tą laimę kažin ar kas nors atneš ant auksinio padėkliuko...deja, tą senatvės laimę teks susikurti patiems. Senatvė suteikia galimybę atrasti save iš naujo, daryti tai, ko negalėta daryti anksčiau. Laimės receptų reikia ieškoti savyje - jei kažkada svajojote dainuoti, tai pradėkit dainuoti, jei svajojote piešti - pradėkite piešti...būkime savimi, nes ar yra žinančių, kas verčia šį pasaulį suktis?

Gyvenime būna visko - pergalių ir pralaimėjimų, lūkesčių ir nusivylimų, nes gyvenimas yra nuspalvintas visomis įmanomomis spalvomis...ir būtent tuo reikia džiaugtis.

Sveiki, pakalbėkim apie VITAMINUS.

2021-11-13, Komentarų nėra

Sveiki, pakalbėkim apie VITAMINUS.

Buvo laikai, kai vitaminų nusipirkti buvo misija neįmanoma. O dabar rasi jų kur tik nori - turgus, parduotuvės, platintojai, vaistinių lentynos net lūžta nuo pasirinkimo. Akys raibsta nuo kiekio ir kainų įvairumo. Klausimas - kuriuos pirkti ir kurie geriausi?

Šiandien pakalbėsim apie vitaminą C.

Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis 1747 m. pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.

Pirmą kartą vitaminas C išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui.

Dauguma gyvūnų vitaminą C geba patys sintetinti, bet dalis gyvūnų to daryti negali, žmogus taip pat.

Žmogus tebeturi vitamino C sintezės geną, tačiau dalis šio geno yra visiškai prarasta ir todėl nesintetina vitamino C.

Yra keturios pagrindinės hipotezės, kodėl gebėjimas gaminti vitaminą C buvo prarastas:

· Žmogaus protėviai žymia dalimi mito daug vitamino C turinčiais vaisiais. Gebėjimo vitaminą sintetinti praradimas neturėjo įtakos išlikimui.

· Vitamino C labiau reikia vyresniame amžiuje. Gebėjimo jį sintetinti praradimas galėjo sutrumpinti gyvenimo trukmę, kas - galbūt - konkrečiame evoliuciniame etape buvo palanku tokiems genams išplisti ( jauni individai greičiau pasiekdavo dominavimą, turėdavo daugiau palikuonių ).

· Visiškai nesintetinant vitamino C ir - tuo pat metu - visgi gaunant jo iš aplinkos pakankamai, neeikvojami ląstelės resursai, kurie gali būti naudingi kitur.

· Vitamino C trūkumas padidina mutacijų skaičių, kas - galbūt - buvo naudinga pagreitinant evoliuciją - jei būtent tuo metu buvo reikalingi spartūs pakitimai.

Vitaminas C yra žinomas kaip ASKORBO RŪGŠTIS. Tai yra sintetinė vitamino C forma, kuri gali būti užrašoma kaip L-askorbo rūgštis L-ENENTIOMERAS.

Natūralaus vitamino praktiškai nebeįmanoma nusipirkti, o komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgštis, natrio askorbo rūgštis ir kitų askorbatų mišinys.

Natūralaus vitamino galima rasti vaisiuose, daržovėse ir gyvulinės kilmės produktuose.

Ar žinojote, kad 60 mg. natūralaus vitamino C atitinka 1 gr. sintetinio vitamino arba askorbo rūgšties?

Augaliniai Šaltiniai:

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose ( limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose ), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose ( kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų ):

1. Vaisinė juodmirtė (Camu camu), kiekis vitamino C 2800mg

2. Malpigijos vaisius, kiekis vitamino C 1600mg

3. Šaltalankis, kiekis vitamino C 695mg

4. Zizifas (kaulavaisis), kiekis vitamono C 500mg

5. Erškėčio vaisius, kiekis vitamino C 426 mg

6. Juodasis serbentas, kiekis vitamino C 200mg

7. Kivis, kiekis vitamino C 90mg

8. Brokolis, kiekis vitamino C 90mg

9. Gervuogė, kiekis vitamino C 80mg

10. Raudonasis serbentas, kiekis vitamino C 80mg

11. Briuselio kopūstas, kiekis vitamino C 80mg

12. Rambutanas, kiekis vitamino C 70mg

13. Persimonas, kiekis vitamino C 60mg

14. Papaja, kiekis vitamino C 60mg

15. Braškė, kiekis vitamino C 50mg

16. Apelsinas. Kiekis vitamino C 50mg

17. Citrina, kiekis vitamino C 40mg

18. Žiedinis kopūstas, kiekis vitamino C 40 mg

19. Greipfrutas, kiekis vitamino C 30mg

20. Mandarinas, kiekis vitamino C 30mg

21. Marakuja,kiekis vitamino C 30mg

22. Špinatas, kiekis vitamino C 30 mg

23. Kopūstas, šviežias, kiekis vitamino C 30mg

24. Melionas, kiekis vitamino C 30mg

25. Avietė, kiekis vitamino C 25mg

26. Limeta. kielis vitamino C 20mg

27. Mangas, kiekis vitamino C 20mg

28. Pomidoras, kiekis vitamino C 10mg

29. Mėlynė, kiekis vitamino C 10mg

30. Ananasas, kiekis vitamino C 10mg

31. Vynuogės, kiekis vitamino C 10 mg

32. Abrikosas, kiekis vitamino C 10 mg

33. Slyva, kiekis vitamino C 10mg

34. Arbūzas, kiekis vitamino C 10mg

35. Bananas, kiekis vitamino C 9mg

36. Morka, kiekis vitamino C 9mg

37. Avokadas, kiekis vitamino C 8mg

38. Persikas, kiekis vitamino C 7mg

39. Obuolys, kiekis vitamino C 6mg

40. Gervuogė, kiekis vitamino C 6mg

41. Ridikas, kiekis vitamino C 5mg

42. Kriaušė,kiekis vitamino C 4mg

43. Salota,kiekis vitamino C 4mg

44. Agurkas,kiekis vitamino C 4mg

45. Figa, kiekis vitamino C 2mg

46. Šilauogė, kiekis vitamino C 1mg

Vitaminas C yra labai jautrus karsčiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40% vitamino.

Vitaminas C reikalingas:

· kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje,

· dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose,

· karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,

· kaip stiprus antioksidantas.

Esant vitamino C trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais

simptomais:

· dantų kritimas,

· per didelis kraujavimas,

· kraujo audinių trapumas,

· prastas gijimas,

· pažeistas imunitetas,

· nežymi anemija.

Galimas vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai - jo požymiai yra pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10gr paros dozė gali sukelti viduriavimą.

Liposominis vitaminas C taip pat yra sintetinis vitaminas. Jis yra patalpintas į liposomas, todėl yra geriau pasisavinamas. Liposominis vitaminas C turi geresnį pasisavinimą – gali būti greičiau ir efektyviau absorbuojamas žarnyne ir didesnės vitamino C koncentracijos išlieka kraujyje ilgiau.

Kas yra liga?

2021-11-08, Komentarų nėra

Susiduriame su labai įdomiu reiškiniu - visuomenė sunkiai besuvokia, kas yra liga...

Visi girdėjome apie sunkiai pagydomas ligas, apie gydomą ligą ir - kažkodėl - visiems arba beveik visiems tokie pasakymai yra normalu. Tada paprastas klausimėlis...jei žmogus turi utėlių arba kirminų - tai tuos gyvius reikia gydyti ar naikinti? Manau, kad visi atsakys, kad reikia naikinti. Tada dar kitas klausimėlis...o tai dėl ko reikia gydyti ligą? Ar bent suvokiame, ką sakome ir ko norime..? Tai gal - vis tik - reikia gydyti žmogų, o ne ligą.

Mums beveik liepiama pamilti savo ligą, susitaikyti su liga...kodėl mes turėtume mylėti savo ligas? Negi nėra daugiau ką mylėti? Ligas reikia naikinti ir jokios meilės joms net būti negali.

Daugelis pasakys, kad kažin ar žmogus myli savo ligas. Myli, net labai myli...nes kai kurie žmonės tarsi sutartį savotišką pasirašę su savo liga. Tarkim, žmogus serga kažkokia liga, jam nustatomas tam tikras darbingumo lygis, o už prarastą darbingumą yra mokami tam tikri pinigai...ar tai nėra ta sutartis su liga? Ir tokia sutartis yra naudinga tiek žmogui, tiek ligai - žmogus gauna pinigus, o liga plinta. Jei išgydytų žmogus šią ligą - prarastų finansus. Tad toks duetas ilgai ir sudėtingai bus kartu - gal net iki paskutinės dienos.

O ką seniau darydavo susirgę žmonės? Juk jie sirgo - toks jau tas žmogus. Ogi buvo viskas labai paprasta ir visai arti gamtos - gerdavo karštą aviečių arbatą su medumi, gerdavo karštą liepų žiedų arbatą su medumi ir užsiklodavo net trimis patalais. Kažin kam jie tai darydavo? Atsakymas labai paprastas - stengdavosi pakelti kūno temperatūrą, kad kuo greičiau žūtų ligą sukėlę virusai ir bakterijos. Liūdna, tačiau dabar žmonės bijo vos - vos kilstelėjusios kūno temperatūros, nors sergant ji turi būti kurį tai laiką aukšta. Dabar vos kilstelėjusią temperatūrą iš karto mažina vaistais, tačiau ligų sukėlėjam tai sukuria idealias sąlygas aktyviai daugintis.

Šiais laikais baigėsi virusų ir bakterijų naikinimo laikotarpis ir prasidėjo vaistų vartojimo era. Žinoma, juk daug paprasčiau išgerti tablečių nei kelias valandas gulėti ir prakaituoti. Dabar vyksta ligų dauginimo politika - tereikia apsidairyti aplink ir mes tai pamatysime.

Taip, aplink mus yra tūkstančiai visokių ligų sukėlėjų, bet ar jie visi turi galimybę mus susargdinti? Jokiu būdu, nes mūsų organizme yra ypatingai organizuota struktūra, kurią galima pavadinti net mafijine struktūra - tai mūsų imunitetas. Ir bet koks parazitas bus sunaikintas, jei tik pabandys brautis vidun. Tačiau tik tvirtas imunitetas tą sugeba.

Žmonės gerokai perdėtai bijo ligų ir jaudinasi dėl jų. Tai gali tapti sunkiai pakeliama našta ir imuniteto silpnėjimu. Juk netgi noras ( savas ar primestinis ) gyventi bet kokia kaina irgi gali tapti našta...juk ši diena kažkam gali būti paskutinė, o kažkam pirmutinė šio gyvenimo diena.

Mylėkim save, o ne ligą. Kovokime su ligomis, o ne su vienas kitu. Džiaukimės gyvenimu, kol esame čia.

Smurtas yra sąmoningas jėgos naudojimas

2021-11-08, Komentarų nėra

Smurtas yra sąmoningas jėgos naudojimas, kai siekiama fiziškai ar psichiškai sužeisti kitą asmenį arba daug asmenų. Smurtas gali būti fizinis, psichologinis arba emocinis, netgi ekonominis smurtas yra.

Kas yra fizinis smurtas - visiems suprantama, tačiau yra ir kitoks smurtas...psichologinis.

Apie psichologinį smurtą žmonės tarsi žino, tačiau tarsi atsisako apie jį žinoti ir jį pastebėti.

Psichologinis smurtas yra daugiaveidis ir pasireiškiantis labai įvairiomis formomis ir labai įvairiose vietose. Tačiau liūdniausia yra tai, kad šis smurtas keistai vertinamas - tarsi ir ne smurtas. Tad kas jis ir kur mes su juo susitinkame?

Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, gąsdinimai, vertimas jaustis kaltais, žodinis tyčiojimasis ir apkalbinėjimas bei žeminančių įvardžių klijavimas ir daug kitų variantų. Visi tie veiksmai gali vykti tiek asmeninėje ir artimoje aplinkoje, tiek įmonėse, tiek valstybės lygiu...

O kas naudoja psichologinį smurtą? Dažniausiai psichologinis smurtas pasitelkiamas tada, kai norima valdyti kitus žmones - jų mintis, įsitikinimus arba baudžiama už pasipriešinimą...smurtautojas ar smurtautojai tiesiog nori kontroliuoti kitus žmones, nes jie patys yra emocinėje izoliacijoje. Smurtautojai slepia savo jausmus arba tiesiog veidmainiauja.

Dėl emocijų slėpimo arba veidmainiavimo smurtautojai patys bijo, kad juos gali kažkas įskaudinti, pažeminti, pasišaipyti...būtent dėl to jie jaučia begalinį poreikį kontroliuoti ir pasitelkia tam psichologinį smurtą.

Žmonės, kurie patiria psichologinį smurtą, labai retai kreipiasi pagalbos, nes nelaiko tai smurtu. Be to, tie, kurie patyrė psichologinį smurtą, bijo patekti į dar didesnę smurto ataką ir susitaiko su esama padėtimi. O reikia elgtis priešingai, nes bet kokį smurtą reikia stabdyti ir jam pasipriešinti - ar tai būtų šeimoje, kolektyve ar visuomenėje.

Smurtiniuose santykiuose vyrauja savo galią demonstruojantys asmenys, tad jei žmonės tam pasiduoda ir paklūsta - bus tik blogiau, nes savaime tai neišsispręs.

Psichologiniai smurtautojai dažnai patys būna nepatenkinti savo gyvenimu, nusivylę bei stokojantys atsakomybės. Kartais jie būna despotiški, kategoriški, demonstruojantys savo pyktį ir patys turi psichologinių problemų bei kompleksų.

Būtina suprasti, kad psichologinio smurto atveju yra kaltas būtent psichologinis smurtautojas ar smurtautojai, o ne tie žmonės, į kuriuos nukreipta psichologinė ataka.

Apsidairykime aplinkui, pasižvalgykime artimoje aplinkoje, pasižvalgykime visuomenėje bei pažvelkime į valdininkus bei darbdavius plačiai atmerktomis akimis...būkime saugūs.