Smurtas yra sąmoningas jėgos naudojimas, kai siekiama fiziškai ar psichiškai sužeisti kitą asmenį arba daug asmenų. Smurtas gali būti fizinis, psichologinis arba emocinis, netgi ekonominis smurtas yra.

Kas yra fizinis smurtas - visiems suprantama, tačiau yra ir kitoks smurtas...psichologinis.

Apie psichologinį smurtą žmonės tarsi žino, tačiau tarsi atsisako apie jį žinoti ir jį pastebėti.

Psichologinis smurtas yra daugiaveidis ir pasireiškiantis labai įvairiomis formomis ir labai įvairiose vietose. Tačiau liūdniausia yra tai, kad šis smurtas keistai vertinamas - tarsi ir ne smurtas. Tad kas jis ir kur mes su juo susitinkame?

Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, gąsdinimai, vertimas jaustis kaltais, žodinis tyčiojimasis ir apkalbinėjimas bei žeminančių įvardžių klijavimas ir daug kitų variantų. Visi tie veiksmai gali vykti tiek asmeninėje ir artimoje aplinkoje, tiek įmonėse, tiek valstybės lygiu...

O kas naudoja psichologinį smurtą? Dažniausiai psichologinis smurtas pasitelkiamas tada, kai norima valdyti kitus žmones - jų mintis, įsitikinimus arba baudžiama už pasipriešinimą...smurtautojas ar smurtautojai tiesiog nori kontroliuoti kitus žmones, nes jie patys yra emocinėje izoliacijoje. Smurtautojai slepia savo jausmus arba tiesiog veidmainiauja.

Dėl emocijų slėpimo arba veidmainiavimo smurtautojai patys bijo, kad juos gali kažkas įskaudinti, pažeminti, pasišaipyti...būtent dėl to jie jaučia begalinį poreikį kontroliuoti ir pasitelkia tam psichologinį smurtą.

Žmonės, kurie patiria psichologinį smurtą, labai retai kreipiasi pagalbos, nes nelaiko tai smurtu. Be to, tie, kurie patyrė psichologinį smurtą, bijo patekti į dar didesnę smurto ataką ir susitaiko su esama padėtimi. O reikia elgtis priešingai, nes bet kokį smurtą reikia stabdyti ir jam pasipriešinti - ar tai būtų šeimoje, kolektyve ar visuomenėje.

Smurtiniuose santykiuose vyrauja savo galią demonstruojantys asmenys, tad jei žmonės tam pasiduoda ir paklūsta - bus tik blogiau, nes savaime tai neišsispręs.

Psichologiniai smurtautojai dažnai patys būna nepatenkinti savo gyvenimu, nusivylę bei stokojantys atsakomybės. Kartais jie būna despotiški, kategoriški, demonstruojantys savo pyktį ir patys turi psichologinių problemų bei kompleksų.

Būtina suprasti, kad psichologinio smurto atveju yra kaltas būtent psichologinis smurtautojas ar smurtautojai, o ne tie žmonės, į kuriuos nukreipta psichologinė ataka.

Apsidairykime aplinkui, pasižvalgykime artimoje aplinkoje, pasižvalgykime visuomenėje bei pažvelkime į valdininkus bei darbdavius plačiai atmerktomis akimis...būkime saugūs.