Vasario mėnesio vaistingieji augalai

Daugelis augalų vertingas vaistingąsias savybes sukaupia tik vėlyvą rudenį - tai beržai, alksniai, pušys, drebulės, baltalksniai, gluosniai, ąžuolai. Būtent žiemos laikotarpiu patariama ruošti beržų pumpurus, žievę bei tošį, alksnių kankorėžius ir žievę, pušų ir eglių spyglius ir pumpurus.

Ąžuolas (Quercus)

Ąžuolų žievės nuoviras turi taninų, kuris padeda esant viduriavimui bei šlapimtakių uždegimui, gydo pragulas, nuospaudas bei mažina kojų prakaitavimą.

Alksnis ( Alnus)

Gydymui galima naudoti baltalksnių ir juodalksnių kankorėžėlius. Alksnių kankorėžėlių antpilas virškinamajame trakte malšina rūgimo ir puvimo procesus, padeda gydyti ūmų ir lėtinį kolitą, kuris sukelia viduriavimą.

Pušys (Pinus)

Įsisenėjusį kosulį patariama gydyti pušų kankorėžių sirupu - 3 litrų stiklainį pripildyti pušų kankorėžiais, užpilti nerafinuotu cukrumi ir laikyti 2-3 mėn., kasdien supurtant. Sirupo patartina gerti po 1 valg. šaukštą prieš miegą.

Panašiai galima paruošti ir eglių žaliųjų kankorėžių sirupą, kurį galima vartoti gydant viršutinių kvėpavimo takų negalavimus.

Beržai (Betula)

Visos beržų dalys - žievė, tošis, sula, beržų grybas, beržų degutas, beržų anglis - stiprina sveikatą. Beržai  pasižymi ir puikiomis terapinėmis savybėmis. Jei pasivaikščiosime beržyne, pasijusime psichologiškai ramesni, žvalesni, kupini gyvenimiškos energijos.

Beržų tošyje yra betulino, kuris dar vadinamas beržų kamparu. Beržų tošies įklotai avalynėje mažina kojų prakaitavimą, naikina grybelius, visas bakterijas bei blogą jų kvapą. Tošyje esantis betulinas per odą patenka į kraujotaką, todėl gydo sąnarių ligas, malšina kojų nuovargį. Beržų tošies pintinės dėl savo antibakterinių savybių yra pačios tinkamiausios laikyti uogas.

Beržų pumpurai skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, todėl jais patartina gydyti kepenų ir tulžies latakų ligas. Beržų pumpurų nuoviras padeda atsikosėti. Juo patariama gydyti bronchitą, tracheitą.

Iš beržų žievės išgaunamas degutas taip pat vertinga medžiaga, gydanti odos ligas.

Beržų grybo, dar vadinamų čaga, antpilas vartojamas gydyti lėtinį skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimą, lėtines kepenų ligas.

Sausio mėnesio vaistingieji augalais

Sausio mėnesį galima rinkti vaistinius augalus, kurių kitu metų laiku rinkti nevertėtų. Naudingosiomis ir gydomosiomis savybėmis pasižymi tik švariuose rajonuose surinkta žaliava. Geriausia žiemą rinkti vaistingąją žaliavą miškuose, bet ne parkuose ar miestuose.

Visžalių augalų ( eglių, pušų, balteglių, kedrų, kadagių) spygliuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų, eterinių aliejų, fitoncidų, fitohormonų, antioksidantų. Pušų spygliuose vitaminų yra daugiau nei eglių spygliuose.

Gydomosios spygliuočių vonios

Spyglius labai naudinga naudoti gydomosioms vonioms, nes jos gydo nemiga, sąnarių ligas, gerina nuotaiką, teigiamai veikia kvėpavimo takus bei centrinę nervų sistemą, stiprina imuninę sistemą.

Spygliuočių vonios iš organizmo pašalina toksines medžiagas, tirpdo riebalus, padeda gydyti  kojų venų uždegimą, širdies ir kraujotakos sistemos ligas, ostechondrozę, neurodermitą bei kitas uždegimines ligas.

Maumedžiai (Larix)

Gydymui dažnai vartojamas maumedžių eterinis aliejus ( terpentinas ). Maumedžių terpentinu išoriškai patariama gydyti reumatą, miozitą, neuralgiją, podagrą.

Sergantiems bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų kataru patariama gydytis antimikrobinėmis terpentino inhaliacijomis.

Sergantiems parodontoze patariama kramtyti maumedžio sakus.

Tujos (Thuja)

Tujų preparatai naudojami išoriniam odos ligų gydymui. Karpas ir nuospaudas galima pabarstyti sausais tujų milteliais.

Pušys (Pinus)

Žiemos metu kambariuose pasimerkime kelias pušų šakeles, nes tai puiki apsauga nuo patogeninės mikrofloros. Su pušų spygliais galima paruošti ir puikių vitaminingų gėrimų.

Kadagiai (Juniperus)

Kadagiai pasižymi ypatingomis baktericidinėmis savybėmis, todėl veiksmingai naikina mikrobus. Kadagių spygliais dezinfekuojamos statinės, kuriose sūdomi agurkai ir grybai.

Kelias kadagių šakeles galima panaudoti pirties vantoje. Jos dygios, bet gydo ligas, pirtyje perkimės vien tik kadagių vantomis.

Cinamonas

Cinamonas

Cinamonas – labai naudingas sveikatai prieskonis. Jei kasdien suvartosite po žiupsnelį cinamono, jūsų savijauta pastebimai pagarės. Cinamono žievėje yra daug ląstelienos, elžterinio aliejaus, kuriame yra cinamono aldehido, rauginių medžiagų, dervų,pektinų. Cinamone taip pat gausu kalcio, magnio, geležies ir skaidulų. Tačiau svarbu paminėti, jog šio prieskonio yra begalė rūšių ir kiekviena turi savų vertingų savybių.

Cinamono rūšys

1.) Ceilono cinamonas (Cinnamomum zeylanicum) yra kilęs iš Šri Lankos. Ceilono cinamonas yra taip pat žinomas kaip tikrasis cinamonas, Senegalo cinamonas, kilnusis cinamonas, cinamonas. Šis prieskonis yra auginamas ir Indijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Brazilijoje ir Gvianoje.

Ceilono cinamono bruožai:

• Vamzdžio tipas;

• Paviršius yra šviesiai rudas arba geltonai rudas;

• Storis - iki 1 mm, geriausios rūšys turi rašomojo popieriaus storį;

• Labai trapus;

• Jis turi subtilų aromatą ir saldžiai degantį skonį.

2.) Kininio cinamono (Cinnamomum Cassia) gimtinė yra pietinė Kinija. Tačiau taip pat auga Indonezijoje, Kambodžoje bei Laose. Nuo Ceilono cinamono skiriasi dideliu nuodingojo kumarino kiekiu. Taip pat vadinamas paprastuoju cinamonu, aromatiniu cinamonu, Indonezijos cinamonu, netikruoju cinamonu, Cassia, Cassia Canela.

Kininio cinamono bruožai:

• Atrodo kaip žievės fragmentai;

• Išorinis paviršius yra rausvai rudas su pilkai rudomis dėmėmis;

• Storis - daugiau nei 2 mm;

• Aštresnis, saldžiai deginantis skonis su aitriu, sutraukiančiu komponentu.

3.) Malabaro cinamono (Cinnamomum Tamala Nees) gimtinė yra Pietvakarių Indija. Dar vadinamas mediniu cinamonu, ruduoju cinamonu.

Malabaro cinamono bruožai:

• Šiurkšti išvaizda;

• Netolygi, tamsiai ruda spalva;

• Daugiau kaip 3 mm storio;

• Aštriai sutraukiantis skonis su kartumo prieskoniu.   

4.) Cinamonas (Cinnamomum Culilawan) yra kilęs iš Molukų. Dar vadinamas aštriuoju cinamonu. Auginama Indonezijoje.

Cinamono bruožai:

• 1-2 cm ilgio plonos žievės gabalėlių rūšis;

• Išorė - balkšvai smėlio spalvos, o viduje - geltonai raudona;

• Jaučiasi aštrus aromatas ir aštriai deginantis skonis.    

Maistinės savybės

Cinamonas yra daugelyje prieskoninių mišinių. Juo patariama gardinti marinatus, žuvies, mėsos, paukštienos bei salžiuosius patiekalus. Cinamono patariama berti net į kraujines dešras, gardinti silkę, varškę bei pieniškus ledus. Rytų šalyse cinamonu gardinamas plovas, taip pat aštrioji „charčo‘‘sriuba. Daugelyje šalių cinamonu skaninama kava, arbata, saldieji patiekalai, kepti obuoliai, keksai, meduoliai ir pyragaičiai.

Gydomosios savybės

Cinamonas yra dažnai sutinkamas prieskonis kiekvieno iš mūsų virtuvėse, tačiau ar susimąstėme jo gydomosiomis vertybėmis? Ar žinojote, jog pradėjus kasdien vartoti žiupsenlį malto cinamono jus ženkliai sumažiate savo riziką susirgti onkoliginėmis ligomis, kadangi šis prieskonis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Cinamonas žmogaus organizme sunormalizuoja sutrikusią medžiagų apykaitą bei kraujyje mažina cukraus kiekį, padeda kontroliuoti kūno svorį. Šis prieskonis taip pat mažina dujų išsiskyrimą žarnyne, malšina žarnyno skausmus, padeda stabdyti viduriavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Tiems, kas dažnai skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimu, šie prieskoniai yra puiki išeitis, kadangi cinamonas gerina žarnyno darbą ir  netgi sumažina lėtinių virškinamojo trakto ligų sukeltus skausmus.

Cinamonas yra naudojamas gaminant burnos priežiūros priemones bei kramtomają gumą, nes efektyviai pagerina burnos kvapą, o dantis apsaugo nuo ėduonies.

Taip pat cinamonas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl mažina įvairių kūno vietų patinimus bei yra puiki širdies ir kraujagyslių sistemos profilaktikos priemonė, mažinanti cholesterolio kiekį kraujyje.

Jei kasdien savo patiekalus pagardintumėte cinamonu, profilaktiškai apsisaugotumėte nuo depresijos, ilgiau nepavargtūmėte, sumažėtų centrinės nervų sistemos sutrikimų. Cinamonas pagerina smegenų darbą, stiprina atmintį, padeda susikaupti. Tačiau cinamono reikia naudoti labai nedaug. Maksimalus vartojimo kiekis – pusė arbatinio šaukštelio per dieną. Jei cinamono panaudosite daugiau, cukraus lygis kraujyje staiga gali smarkiai sumažėti.

Cheminė sudėtis

Cinamono (Cinnamonum verum) maistinė vertė 100 g.

Pavadinimas	Kiekis	Procentas iš dienpinigių, %
Energinė vertė (kalorijų kiekis)	247 Kcal	12
Angliavandeniai	50,59 g	39
Baltymas	3,99 g	7
Riebalai	1,24 g	4,5
Maistinė lasteliena	53,1 g	133
1.      Folatai	2.      6 μg	3.      1,5
Niacinas	1,332 mg	8
Pantoteno rūgštis	0,358 mg	7
Piridoksinas	0,158 mg	12
Riboflavinas	0,041 mg	3
Tiaminas	0,022 mg	2
Vitaminas A	295 TV	10
Vitamino C	3,8 mg	6
Vitaminas E	10,44 mg	70
Vitaminas K	31,2 mcg	26
Natrio	10 mg
Kalis	431 mg	9
Kalcis	1002 mg	100
Varis	0,339 mg	38
Geležis	8,32 mg	104
Magnis	60 mg	15
Manganas	17,466 mg	759
Fosforas	64 mg	9
Cinkas	1,83 mg	17
Karotinas-ß	112 μg	-
Kriptoksantinas-ß	129 μg	-
Liuteinas Zeaksantinas	222 mcg	-
Likopenas	15 mcg	-