Beržas
Beržas
Beržai – viena dažniausių vietinių Lietuvos medžių rūšių, labai vaistingi ir įvairiai naudojami. Lietuvoje natūraliai paplitusios keturios beržų rūšys: karpuotasis, plaukuotasis, liekninis ir beržas keružis. Dvi pastarosios rūšys yra retos ir saugomos, įrašytos į raudonąją knygą. Vaistams naudojami karpuotasis ir plaukuotasis beržai.
SULA PAVASARIO SKONIS
Mūsų proseneliai mėgdavo sakyti, kad nepajusi pavasario neparagavęs beržų ar klevų sulos. Kaip uogų vasarą reikia iki soties prisivalgyti, taip ir sulos būtina kuo daugiau išgerti šviežios.
Atitirpus įšalui, beržai ima dirvos syvus ir pradeda tekėti sula. Žmonės mėgsta beržų ir klevų sulą dėl skonio ir kūną gaivinančių savybių. Suloje yra gliukozės ir fruktozės, obuolių rūgščių, vitaminų C, PP, ir ištirpusių, labai lengvai pasisavinamų mineralinių medžiagų ( kalio, kalcio, magnio, geležies ir kt.) ir aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augumą.
Beržų sula valo, stiprina ir gaivina organizmą, teikia energijos, maitina ląsteles organinėmis mineralinėmis druskomis, rūgštimis ir kitomis vertingomis medžiagomis. Sulos patartina vartoti sergant reumatu, artritu, inkstų ligomis, ištikus infarktui ir insultui, siekiant tirpdyti druskų nuosėdas bei sklerozei gydyti. Sula tinka ir sergantiems cukriniu diabetu, tik gerti jos reikia saikingai.
VAISTINĖS SAVYBĖS
Vaistams dažniausiai naudojami beržų pumpurai ir lapai. Iš jų pagaminti preparatai skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina kraujotaką, jais gydomas lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, reumatas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, aterosklerozė. Beržų preparatai naudojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka sergant ir kvėpavimo takų – laringitu, bronchitu, tracheitu.
Beržų pumpurus patartina rinkti su visomis šakelėmis ir surištus padžiauti pavėsyje atvirame ore arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinti pumpurai nubraukiami ar nukuliami, tada perrenkami, kad nebūtų jokių priemaišų.
Beržų lapai renkami gegužės mėnesį iki Sekminių ir džiovinami. Jie – puiki priemonė nuo druskų susidarymo organizme. Jų preparatai taip pat gydo avitaminozę, stiprina ir valo organizmą, gerina virškinimą. Beržų lapuose gausu rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C bei kvapiųjų medžiagų – fitoncidų, naikinančių daugelį ligas sukeliančių bakterijų ir virusų.
Beržų pumpurų ir lapų nuoviru galima skalauti plaukus, nes jis dezinfekuoja odą, naikina pleiskanas ir stiprina plaukų šaknis.
JUODASIS BERŽAS GRYBAS
Oficialiojoje ir liaudies medicinoje naudojamas ir juodasis beržo grybas ( Inonotus obliquus ), augantis ant beržų kamienų. Jame yra chromogenų, ląstelienos, lignino, steroidinių junginių, organinių rūgščių, laisvųjų fenolių, flavonoidų, geležies, silicio, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, cinko, vario, mangano,kalio druskų ir kitų. Veikliosios beržo grybo medžiagos slopina uždegimą, mažina arterinį ir veninį kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, gerina ligonio savijautą, stiprina organizmą. Beržo grybo preparatai naudojami sergant lėtiniu gastritu, skrandžio ir žarnyno bei piktybinėmis ligomis. Liaudies medicina jį laiko veiksmingu vaistu nuo vėžio.
VONIOS IR VANTOS
Liaudies medicinoje plačiai naudojamos beržų lapų vantos ( voniai reikia 100-150g lapų) sergant radikulitu, podagra, artritu, alerginiu dermatitu ir kitomis ligomis. Daromos ir sausos beržų vonios, jos gali būti ir bendrosios, sėdimosios ir skirtos kojoms.
Pasak pirtininkų, beržinės vantos – klasikinis, nepakeičiamas pirties atributas, geresnio masažo nė nesugalvosi: daug negalavimų išplaka, malšina sąnarių skausmus.
Šios vantos padeda nuo šimtų ligų, žvalina, ramina depresiją, peršalimo, nervų, odos ligas, atpalaiduoja raumenis ir slopina jų skausmus, padeda sveikti, naudingos kosmetiniais tikslais. Puikiai tinka ne tik vanoti, bet ir masažuoti, glostyti, valyti odą.