Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago)
Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio tussis – kosulys - bei žodžio agere – judintis -, kurie nusako šių augalų vartojimą liaudies medicinoje – pajudinti, išvyti kosulį. Šalpusnis laikytas vienu pagrindinių augalų, lengvinančių bei gydančių kosulį. Lietuvoje auga vienintelė šios genties rūšis – ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara).
LIAUDIES IR ŠIUOLAIKINĖJE MEDICINOJE
Kaip vaistinė žaliava dažniausiai vartojami šalpusnių žiedynai ir lapai - jų dažnai dėdavo į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius. Ankstyvųjų šalpusnių lapuose ir žiedynuose yra iki 2.63 % karčiųjų glikozidų, saponinų, karotenoidų, organinių rūgščių ( obuolių, vyno, silicio ), polisacharidų ( inulino ir dekstrino ), rauginių ir mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus, askorbo rūgšties. Graižuose yra fitosterolių, flavonoidų ( rutino, hiperozido ), inulino, raugų.
Šalpusnių gleivės padengia burnos bei ryklės gleivines ir apsaugo jas nuo dirginimo. Šiuose augaluose esantys raugai, karotenoidai gydo kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Saponinai, gleivės ir organinės rūgštys padeda atsikosėti, valo iš kvėpavimo takų gleivinės sekretą, todėl naudojami gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimą, bronchinę astmą bei pleuritą ir net tuberkuliozę pradiniame etape. Dažnai rekomenduojama šalpusnius maišyti su didžiaisiais debesylais, dilgėlėmis, vaistinėmis medetkomis, liepų žiedais ar šliaužiančiomis tramažolėmis vien todėl, nes tada uždegimą malšins efektyviau.
Liaudies medicina rekomenduoja kasdien išgerti 2 – 3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų vandeniu ar pienu tiems, kurie serga astma bei lėtiniu bronchitu.
VAISTINĖ ŽALIAVA
Šalpusnių žiedynai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą dieną, kai būna visiškai išsiskleidę. Jų lapai skinami kiek vėliau, iki birželio mėnesio pabaigos - tik sveiki, be rudų dėmių, su neilgesniais kaip 5 cm lapkočiais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio, o geriausia ant tinklo arba specialioje džiovykloje iki 40°C temperatūroje. Džiovinant lapus ne džiovykloje, kartkartėmis juos reiktų atsargiai pavartyti, o žiedynus, kai apvysta, patariama suverti ant siūlo, taip jie greičiau išdžiūsta. Lapus dar patariama išdėlioti balta, pūkuota puse į viršų.
Vaistinę žaliavą reikia sudėti į sandarų indą ir laikyti tamsioje vietoje. Gerai išdžiovinti šalpusnių lapai yra bekvapiai, viršutinėje pusėje žali, apatinėje balzganai pūkuoti, kartoko skonio. Iš 5 kg šviežių lapų gaunama apie 1 kg sausos žaliavos.
Šalpusnius galima vartoti susirgus ir neilgiau kaip savaitę laiko.