Kuo mes sunaikiname savo imunitetą..? Atsakymų yra bent keletas, tačiau šiandien kalbėsime apie baimę. Taip, baimė yra viena iš mūsų imuniteto naikintojų.

Imuniteto stiprumas priklauso nuo vitaminų ir mineralų bei kitokio gamtos gėrio buvimo mūsų organizme, tačiau daug labiau imuniteto stiprumas arba silpnumas priklauso nuo emocinės būsenos. Jei esame sunerimę ar išsigandę - tai pats kokybiškiausias maistas mūsų imuninei sistemai menkai tepagelbės būti stipria.

Baimė palieka raukšles, o laimė atveria sielą... Teisingiausi imuniteto stiprinimo raktažodžiai yra džiaugsmas ir meilė...džiaukimės šilta rudens diena, džiaukimės rytinės kavos kvapu, džiaukimės vaizdu pro langą, džiaukimės minkšta pagalve ir interneto buvimu, tiesiog džiaukimės, nes tada mes esame stiprūs, mūsų imunitetas yra stiprus.

Džiaugsmas yra labai galingas pagalbininkas mūsų imunitetui, tačiau dar galingesnis pagalbininkas yra dėkojimas...bet mes nustojome būti dėkingi už duoną kasdieninę, už vėjo gūsį, lietaus lašą, už praeivio šypseną ar šiltą vaiko rankutę delne. O Visatos dėsniai veikia labai paprastai - jei mes nustojame vertinti tai, ką turime, dėkoti už tai, ką turime - tai tiesiog iš mūsų atimama...pagalvokime apie tai. Juk kam prarasti, jei tereikia džiaugtis ir dėkoti?

Mes nustojome būti dėkingi už tai, kas mums duota, o aplinkinis informacinis srautas kelia baimę, gausina stresą. Kai smegenys visą laiką priima neigiamą informaciją, žmogus jaučia baimę - ko gero to ir siekiama, nes tuos, kurie bijo, lengva valdyti ir jais manipuliuoti. Apsidairykime aplinkui, pažvelkime žmonėms į akis ir mes pamatysime daug piktų bei pretenzingų veidų. Kažin ar žmonės patys supranta dėl ko jie pyksta ir reiškia pretenzijas? Juk mūsų protas būtent taip ir yra užprogramuotas, kad įžiūrėtume blogį ten, kur jo net nėra. O reiktų įžvelgti krislelį gėrio net ten, kur viskas tarsi alsuoja blogiu.

Mes galvojame, kad protas sugeba kontroliuoti procesus ir tai yra didžiulė klaida, nes mūsų protas - deja - jokia kontrole neužsiima.

Juk niekas nėra garantuotas, kad vakare atsigulęs miegoti, rytoj ir vėl atsibus gyvas. Tačiau mes net negalvojame apie tai ir pamirštame padėkoti, kad ryte vėl pamatėme saulėtekį...juk miegas - tai tarsi maža mirtis, kai mūsų organizmo procesai sulėtėja. O juk žmonės labiausiai ir bijo mirties - tai dar vienas svertas, per kurį galima manipuliuoti žmonėmis.

Tad ką gi daryti, kad baimė netaptų panika, kuri gali įtraukti - kaip akivaras - į pastovią baimės būseną? Žmonėms baisu prarasti darbą, baisu, kad sumažės gaunami pinigai, bijomasi susirgti net elementariu peršalimu...baimė kyla iš aplinkoje skleidžiamo neigiamo informacinio lauko, kuriame pilna gasdinimų. Mes esame užsikrėtę baimės virusu, kuris naikina mūsų imuninę sistemą, o pastoviai ir aktyviai brukama mirties baimė mus daro priklausomus ir paklusnius.

Jei mes visą laiką ko nors bijome, po kurio tai laiko ta baimė materializuojasi ir mes sakome sau - va, juk taip ir nutiko, ko bijojau. Ir tada mes pradedame bijoti dar labiau, o kartu su didesne baime dar labiau silpsta mūsų imuninė sistema.

Tad nustokime bijoti ir pradėkime džiaugtis kiekviena smulkmena bei pradėkime dėkoti už viską, ką turime. Mes tai galime ir mes tai padarysime - mes būsime laimingi ir dėkingi.