Užkąskime...gyvsidabrio?
Užkąskime...gyvsidabrio?
Būtina žinoti, kad saugios gyvsidabrio dozės tiesiog nėra. Vaistų gamintojai anksčiau energingai neigdavo, kad gyvsidabrio pagrindu pagamintas tiomersalis ( tiomersalis arba timerosalis - tai organinis gyvsidabrio junginys, kuriame gyvsidabris sudaro 46,9% molekulinio svorio ir jau 60 metų vartojamas vakcinų gamybai kaip konservantas, apsaugantis vakciną nuo infekcinio užkrato ) buvo naudojamas gaminant vakcinas, kurios gali sukelti autizmą. Dabar ši medžiaga nebenaudojama.Odontologų asociacijos, visada tvirtinusios, kad sidabro amalgamos plombos, kurių 50% sudaro gyvsidabris, yra visškai saugios, pateko pas Europos įstatymų leidėjus, verčiančius atsisakyti naudoti gyvsidabrį.
Visiems žinoma, kad didesnė dalis žuvų ( tunas ir otas ) plaukioja užteršuose vandenyse, tačiau žvejybos atstovai tai ignoruoja.
Esama dar vieno gyvsidabrio šaltinio, apie kurį žmonės žino mažai, tačiau mūsų atžalos šiuos produkstus vartoja kasdien - tai daugybės vaikų raidos problemų priežastis ( įskaitant autizmą bei dėmesio stoką ir hiperaktyvumo sindromą ). Šis šaltinis net yra giriamas kaip maisto pramonės pasiekimas...tai HFCS ( highfructose corn syrup ).
Per 30 metų maisto gamintojai sacharozę ( paprastą cukrų, kuris naudojamas maistui ir gerimams saldinti ) keičia didelės fruktozės koncentracijos kukurūzų sirupu - dar kitaip vadinamu kukurūzu sirupu su gliukoze. 1970 metais daugiau nei 83% JAV suvartotų saldiklių sudarė sacharozė ( cukrus ), o 1997metais cukraus naudojimas maistui gaminti sumažėjo iki 43% - likusiais 57% atvejais buvo saldinama HFCS.
Mūsų dienomis HFCS galima rasti beveik kiekviename pasterizuotame maisto produkte ir gėrime - pradedant Coca Cola, Pepsi ir Kellogg's pusryčių dripsniais ir baigiant pramoniniu būdu gaminamais pyragais bei duona. Tiketina, kad ši maisto pramonės raidos tendencija sukėlė rimtą grėsmę žmonių sveikatai, nes HFCS saldiklyje yra gyvsidabrio ir gali paaiškėti, kad tai reikšmingesnis sveikatai gyvsidabrio šaltinis nei žuvyje.
Amerikiečių tyrėja Renee Dufault aptiko gyvsidabrio devyniuose maisto produktuose iš dvidešimties, kurie buvo saldinti HFCS . Deja, JAV maisto ir vaistų tarnyba į tai neregavo ir išėjusi į pensiją moteris paviešino šią informaciją.
Dufault aptiko, kad gyvsidabrio koncentracija 1 grame HFCS svyruoja nuo 0.005 mikrogramo ( µg ) iki 0570 mikrogramų. Atsižvelgiant į tai, kad JAV žmogus per dieną šio saldiklio suvartoja apie 50g, vartotojai - patys to nežinodami - gauna iki 28 mikrogramų gyvsidabrio per dieną.
Pusėje litro coca colos gėrimo yra apie 17 arbatinių šaukštelių HFCS...
UŽKANDŽIAI SU GYVSIDABRIU
Dufault ir jos kolegų tyrimai paskatino imtis darbo medicinos daktarą Davidą Wallingą bei kitus tyrėjus iš žemės ūkio ir prekybos politikos instituto ( The Institute for Agriculture nad Trade Policy ), įsikūrusios Mineapolyje, JAV. Jie patikrino daugiau nei 55 produktus - tarp jų buvo firmų Quaker, Kraft ir Nutri – Grain gaminių. Aptikta gyvsidabrio koncentracija buvo labai įvairi.
Šio metalo rado kepsnių padažuose, o negazuotuose gėrimuose jo neaptiko visai. Tyrėjai mano, kad maisto ir gėrimų gamintojai kažin ar suvokia, kad jų gaminamuose poduktuose yra gyvsidabrio ir saldiklui gaminti naudojamas natrio hidroksilas arba kitaip - kaustinė soda.
JAV maisto ir vaistų tarnyba HFCS laiko natūraliu produktu, nes vienintelis komponentas iš kurių susideda yra fruktozė ir gliukozė - tai du natūralūs angliavandeniai, kurie dalyvauja susidarant sacharozei ( cukrui ). HFCS šalininkai nutyli faktą, kad minėtas saldiklis gaunamas iš kukurūzų sirupo, kuriame gausu gliukozės - kitaip tariant, nurodo į produkto natūralumą, tačiau be smulkmenų, nes fruktozė iš tikrųjų yra natūrali, tik nutylima apie pramoninį ir cheminį apdorojimą, kuris būtinas tam, kad paverstų fruktozę galutiniu produktu.
GAMINTOJŲ REAKCIJA
Iš tokio plataus masto HFCS vartotojimo daugiausiai naudos gauna amerikiečių kukurūzų perdirbėjai, todėl suprantama, kodėl šalies grūdų rafinavimo įmonių asociaciaja ( Corn Refiners Association,CRA ) pasistengė gana greitai paneigti R. Dufault ir D.Wallingos bei jo kolegų tyrimo apie gyvsidabrį rezultatus. Asociacijos prezidentė Audrae Erickso pabrėžė, kad jau keletą metų šios srities gyvsidabrio nebenaudoja. Kaip rodo D. Wallingos ir jo kolegų tyrimai, keturiose iš aštuonių kukurūzų perdirbimo gamyklų JAV vis dar naudoja su gyvsidabriu susijusias technologijas. Tokių gamyklų visame pasaulyje gali būti kur kas daugiau.
A.Erickson informavo, kad JAV maisto ir vaistų tarnyba 1983 metais bei 1996 metais paskelbė, jog HFCS yra saugus naudoti maisto gamyboje. Apie R. Dufault tyrimą administracija sužinojo tik 2005 metais, bet nuo to laiko nepaskelbė jokių su HFCS susijusių pranešimų.
A.Erickson reziumuoja, kad HFCS – natūrali medžiaga, nes joje nėra dirbtiniu būdu sintetintų ingrindientų ar priedų. Vis dėlto, sudėtinga vadinti natūraliu tokį produktą, kuris stipriai apdorojamas per 3 skirtingus industrinio perdirbimo ciklus bei papildomas fermentais, siekiant išgauti galutinį produktą.
Kaip nurodo JAV sveikos mitybos propagavimo grupės visuomenės interesų mokslo centro ( The Cener for science in the Public Interst, a US nutition advocacy gruop ) direktorius Michailas Jocobsonas, jog pakeičiant produkto molekulinę struktūrą, produkto nebegalima laikyti natūraliu, tad HFCS galima klasifikuoti tik kaip dirbtinį saldiklį.
PRAMONINĖ TARŠA
Kaip apskritai gyvsidabris pateko į HFCS ? Šio produkto šalininkai apibūdina jį kaip natūralų bei ekologišką, nors iš tikrųjų jis toks nėra. Gaminant kitus saldiklius naudojamas cukrinių runkelių ir cukranendrių cukrus, bet HFCS pagrindą sudaro kukurūzų krakmolas , išgaunamas įvarių pramoninių procesų metu.
1957 metais mokslininkai išskyrė fermentą, katalizuojantį kukurūzų sirupo virsmą fruktoze. Šis procesas patobulintas aštuntame dešmtmetyje ir - tokiu būdu - sudarytos galimybės pradėti masiškai gaminti HFCS.
Procesą sudaro keli etapai, kurių metu naudojami 3 skirtingi fermentai. Galutinis proceso rezultatas – sirupas, kuriame yra 90% fruktozės. Ji atskiedžiama neapdorotu gliukozės sirupu ir gaunamas mišinys, kuriame yra apie 55 % fruktozės.
Šiuo metu HFCS gamina apie 50 gamyklų visame pasaulyje, įskaitant 8 įmones JAV ir 3 įmones Didžiojoje Britanijoje.Kai kurios gamyklos HFCS gamybai vis dar naudoja natrio hidroksilą arba kitaip kaustinę sodą. Tai pasenusi technologija, kuri kitose gamyklose pakeista naujesne ir saugesne. Šiose gamyklose gaminami ir kiti maisto produktai bei priedai - vienas iš tokių yra citrinų rūgštis. Kaustinė soda dažnai vadinama tokia, kurioje yra gyvsidabrio ar viskozės.Kelios gamyklos reguliariai praneša, kad gyvsidabris stebėtinu būdu dingsta. Per vienus metus 4 JAV gamyklos, kurios vis dar naudoja kaustinę sodą, informavo apie kelių tonų gyvsidabrio išnykimą be pėdsakų. Aplinksaugininkų organizacija Oceana nurodo,kad gysidabrio dingimas nėra jau toks nepaaiškinamas. Ši medžiana išgaruoja į orą arba nusileidžia su nuotekomis. 3 Didžiosios Britanijos gamyklos yra kaltos dėl tečdalio visos gyvsidabrio emisijos ore ir dėl beveik pusės visų gyvsidabrio nuotekų į vandentiekio ir kanalizacijos sistemą. Nereik didelių pastangų, kad įsivaizduotume, jog turint tokias menkas saugumo priemones dalis gyvsidabrio gali patekti ir į HFCS. Apie tai ir kalba R. Dufault ir jos kolegos.
GYVSIDABRIO DOZĖ
Esam įpratę nerimauti dėl gyvsidabrio, patenkančio į mūsų organizmą iš suvalgytų žuvų ir amalgamos plombų, bet niekas nebandė apskaičiuoti papildomo gyvsidabrio kiekio, gaunamo iš užkandžių ir gazuotų bealkoholinių gėrimų.
Jei R.Dufault ir jos kolegų paskaičiavimai teisingi, tai vidutiniškai kiekvienas gyventojas per dieną gauna 28.5 µg gyvsidabrio. Skaičius gali būti dar didesnis tarp vaikų ir paauglių, kurie valgo daug užkandžių ir geria minėtų gėrimų. Kai kurie kritikai kaltina R. Dufault ir D. Wallinga dėl nepagrįsto panikos kėlimo.JAV Kalifornijos Deiviso universiteto maisto saugumo programos ( the FoodSafe Program at the University of California at Davis ) toksikologas Carlas Witeris teigia, kad pats pavojingiausias yra metilo gyvsidabris, kuris paprastai yra aptikamas žuvyse. Šią gyvsidabrio formą žmogaus organizmas lengviau apsorbuoja.
R.Dufault ir D. Wallingas matavo pradinio gyvsidabrio koncentraciją, kuris yra mažiau pavojingas. Visgi Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad ir pradinis gyvsidabris daro toksišką poveikį centrinei ir periferinei nervų sistemai .
Toks dalykas kaip „saugus gyvsidabris neįmanomas jokiu būdu. Blogai yra tai, kad papildomas gyvsidabris, kurio randama užkandžiuose ir gėrimuose, iki šiol nekreipė dėmesio nei gamintojai, nei tyrėjai, o tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl kurių - pastaruoju metu - taip žymiai padaugėjo dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo, autizmo bei įvairių elgesio sutrikimų atvejų tarp vaikų ir jaunimo.